15min GYVENIMUI jis papasakojo apie atminties bei kitų kognityvinių funkcijų pokyčius sulaukus penkiasdešimties metų ir kaip šiuo amžiaus tarpsniu rūpintis smegenimis.
– Kaip, sulaukus 50 metų amžiaus, kinta smegenų, atminties veikla?
– Nors ir sunku tiksliai nurodyti pokyčius, įvykstančius sulaukus penkiasdešimties, natūralu, jog šiame amžiaus tarpsnyje smegenys funkciškai veikia kitaip. Tačiau netikslu būtų sakyti, kad jų veikimas blogėja – jis tiesiog sulėtėja.
Iš esmės, mūsų smegenys yra sukurtos užmiršti nereikalingą informaciją, neapsikrauti ja, dėl ko informacija, „ateinanti“ į smegenis, praeina tam tikrus filtrus – įsimename tai, ko reikia.
Tuo tarpu aptariamu amžiaus laikotarpiu sulėtėję smegenų procesai nulemia tai, kad ta nauja informacija, pasiekianti mus, yra dar labiau filtruojama. Tai – tam tikras brandos požymis.
Ir jeigu žmogui darbinėje ar kasdienėje veikloje kažkokios informacijos nereikia, tai smegenys to net neužfiksuoja, neatsideda į „darbalaukį“, kad žmogus galėtų apie tai galvoti ar tai įsiminti.
– Kokios su šiais smegenų pokyčiais susijusios problemos yra būdingos?
– Kai žmonės apie penkiasdešimtmetį pradeda permąstyti savo gyvenimą, jo įprasminimą, ima daugiau pastebėti save, gali pajusti, kad neužfiksuoja tiek daug informacijos. Kiti pradeda galvoti, kad jiems pasireiškia tarsi dėmesio sutrikimas: sako, jog užmiršta, kur raktus padėjo; kad nesumokėjo kažkokios sąskaitos; neperskambino kažkam.
Tai tokie paprasti dalykai susiję su tuo, jog galbūt smegenys yra užimtos kažkuo svarbiau; nebėra to atminties aštrumo dėl sulėtėjusių smegenų procesų; smegenys įsimena, kaip minėjau, tik reikalingą, įdomią informaciją.
Dar būna žmonės sako: „Užkrito ant liežuvio galo.“ Kitaip tariant – neprisiminė žinomo telefono numerio ar pažįstamo žmogaus vardo, pavardės. Čia taip pat yra susiję su tais minėtaisiais sulėtėjusiais smegenų procesais. Įprastai žmogus tokius faktus prisimena per minutę.
Nebėra to atminties aštrumo dėl sulėtėjusių smegenų procesų; smegenys įsimena tik reikalingą, įdomią informaciją.
Galbūt šie bei kiti panašūs „simptomai“ ir nulemia tai, jog bene kas antras penkiasdešimtmetis pradeda skųstis turįs kokį nors atminties sutrikimą. Bet vėlgi, tai yra daugiau tokie asmeniniai, subjektyvūs pastebėjimai, nebūtinai pagrįsti ar signalizuojantys apie ligas.
Iš esmės, ligos, susijusios su atminties ir kitų pažinimo funkcijų blogėjimu, dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip penkiasdešimties metų žmonėms.
Aišku, tos demencijos ligos, atsirandančios senatvėje, „šaknis“ įleidžia daug anksčiau. Tarkime, šie procesai gali prasidėti 40–50 metų amžiuje, kada kinta kraujotakos, hormoninė sistema, medžiagų apykaita. Ir kai šie pokyčiai, susiję su prisitaikymu prie natūralaus organizmo senėjimo, nesusibalansuoja (o tai priklauso ir nuo organizmo būklės, ir nuo žmogaus elgsenos), tada ir pradeda vystytis atminties ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimai.
– Be natūralių organizme vykstančių senėjimo procesų, kokius išskirtumėte pagrindinius veiksnius, kurie silpnina smegenų veiklą, atmintį?
– Visi dalykai, kurie sendina organizmą (kaip stresas, miego sutrikimai, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas), atitinkamai silpnina ir smegenų veiklą bei atmintį.
Ypač išskirčiau miego sutrikimus, kaip nemiga ar miego apnėja (miego metu atsirandantis kvėpavimo sutrikimas, dėl ko smegenys negauna pakankamai deguonies ir nepasigamina reikalingų cheminių medžiagų). Miego metu smegenys „išsivalo“ nuo medžiagų, kurios yra nereikalingos, tad neišsimiegojimas ar nekokybiškas miegas užkerta kelią šiam procesui.
Mano pastebėjimu, kalbant apie penkiasdešimtmečius (ypač – vyrus), nekokybiškas miegas (kuris susijęs ir su stresu, bloga nuotaika, mieguistumu dieną) yra vienas iš svarbiausių veiksnių, neigiamai veikiančių kognityvines funkcijas.
Kitas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie šį amžiaus tarpsnį, tai – medikamentai. Jei ilgą laiką buvo vartojami įvairūs slopinantys vaistai (nuo nerimo, miegui ir pan.) ar jų deriniai, ir žmogus net nepastebėjo, kad tapo priklausomu, – tikrai gali pablogėti atminties veikla.
Svarbus veiksnys yra ir nevisavertė mityba – jei su maistu negauname visų reikalingų maistinių medžiagų (ypač svarbūs vitaminai B12, B6, B1), smegenims tai atsiliepia neigiamai.
Ne mažiau reikšmingas ir fizinis aktyvumas – jei žmogus neaktyvus, laisvalaikį leidžia prie TV, mažai juda – per kraujotakos, medžiagų apykaitos mechanizmus, per raumenų būklę neigiamai paveikiamos ir smegenys.
– Ar įmanoma kaip nors patiems nustatyti, ar atmintis aptariamu amžiaus tarpsniu veikia gerai?
– Manau, kad žmogus, vertinantis save, būna labai subjektyvus. Ir visi tie įvairūs testai, programėlės – nėra labai tikslūs, objektyvūs.
Kitas dalykas, pats žmogus sau nusistatęs atminties pablogėjimą ar sutrikimą, gali dar labiau padidinti nerimo ir streso lygį, dėl ko jo kognityvinės funkcijos veiks dar prasčiau. Juk visi žinome, kad streso, įtampos metu „pametama“ galva.
Kalbant apie penkiasdešimtmečius (ypač – vyrus), nekokybiškas miegas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, neigiamai veikiančių kognityvines funkcijas.
Kas svarbu – tai, ką sako aplinkiniai žmonės. Jei bendradarbiai ar namiškiai pradeda atkreipti dėmesį, kad žmogus vis užmiršta ar kažko neprisimena, nepadaro savo darbų, tai jau ženklas, kad reikėtų sureaguoti.
– Minėjote, jog apie penkiasdešimtmetį gali prasidėti tam tikri procesai, sukeliantys atminties sutrikimų, kurie yra kaip „šaknis“ neurodegeneracinių ligų atsiradimui. Ar laiku diagnozavus kognityvinių funkcijų pablogėjimą, galima būtų sumažinti tų ligų riziką, progresą?
– Mokslas turbūt labai norėtų, kad taip būtų, bet konkrečiai kalbant apie Alzheimerio ligą ar kitas neurodegeneracinės kilmės demencijas – kol kas moksliškai įrodytų nuo šių ligų apsaugančių metodikų nėra.
Žinoma, diagnozavus kliniškai reikšmingus kongnityvinių funkcijų pablogėjimo simptomus, pacientui galime taikyti atitinkamas programas, kurios treniruoja pažinimo funkcijas – tokiu būdu smegenys efektyviau panaudoja turimus resursus. Bet tai tikrai nesustabdo neurodegeneracinių ligų vystymosi; pagydyti smegenyse tai, kas jau pradėjo byrėti, labai sudėtinga.
Kas tikrai žinoma, tai – gyvenimo būdo įtaka šių ligų atsiradimui. Jei žmogus yra neaktyvus, daug valgo, blogai miega, stresuoja, nesusitvarko su emocijomis, neturi atramos aplinkoje, palaikymo šeimoje – visa tai tiesiogiai arba netiesiogiai veda į organizmo pokyčius, kurie po dešimties, penkiolikos ar dvidešimties metų pereis į neurodegeneracijos stadiją.
Tad šių ligų rizikos mažinimui, efektyviausia ir stabiliausia rekomendacija yra sveiko gyvenimo būdo palaikymas.
– Ką dar patartumėte žmonėms, įžengusiems į penkiasdešimtį, kad išlaikytų atminties gebėjimus, o gal netgi juos pagerintų?
– Iš savo aplinkos matau, kad šiame tarpsnyje žmonės išties grįžta į jaunystę – pradeda domėtis hobiais, turi įvairių veiklų, kas tikrai yra labai svarbu.
Sakyčiau, jog tam, kad susibalansuotų smegenų ir viso organizmo biocheminiai procesai, svarbiausia gebėti valdyti stresą. Dėl to patartina turėti kažkokią sau įdomią veiklą, kuri leistų atitrūkti nuo darbo, sumažintų įtampą, nerimą.
O apskritai, visavertė protinė ir fizinė veikla, kokybiškas miegas ir gera mityba turbūt yra pagrindiniai dalykai, kas svarbu šiame amžiaus tarpsnyje, siekiant palaikyti atminties aštrumą, smegenų veiklą. Sulaukus penkiasdešimtmečio, smegenys yra produktyvios, bet kartu turi būti atidžiau saugomos – tą rekomenduoju ir savo pacientams, ir pats stengiuosi tai daryti.
Žinoma, naudinga užsiimti ir kokia nors mėgstama kūrybine veikla. O dar geriau – dalytis tuo su kitais. Mat jei tik savy viską laikai, neatiduodi į išorę – šiek tiek atsiriboji ir ne taip intensyviai įtrauki kognityvines funkcijas į tą veiklą. Ne veltui studentai yra mokomi, kad pats efektyviausias būdas mokytis pačiam – mokant kitą.
Tuo tarpu ištreniruoti tai, kas sveika, – pakankamai sudėtinga. Tam, kad kažkaip žymiai pagerintume kognityvines funkcijas, reikia pradėti iš esmės kažką naujo daryti, eiti į universitetus, kažko naujo mokytis, kas vyresniam žmogui dažnai būna sudėtinga.
– Apie šiuolaikines technologijas – kiek jos trukdo ir kiek gali padėti gerinti kognityvines funkcijas?
– Šiuolaikinės technologijos yra tapusios svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Kita vertus, dirbtinis intelektas tam tikra prasme paverčia mus tarnais – mes nebelyderiaujame pažinimo, kūrybiniuose, analizės procesuose, o viską atiduodame mašinoms.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuolatinis išmaniųjų technologijų naudojimas smegenims sukuria sąlygas tinginiauti. Principas tas pats, kai užuot nuėję iki parduotuvės, važiuojame automobiliu, dėl ko kūnui leidžiame aptingti.
Taigi iš vienos pusės, dėl šiuolaikinių technologijų naudojimo tampame efektyvesni ir greitesni, iš kitos – neleidžiame dirbti smegenims. Kaip tą subalansuoti? Negalėčiau pasakyti aiškaus recepto – kiekvienas turime savo gyvenimo stilių.
Žinoma, išmaniosios technologijos siūlo metodikų, specialių programėlių, kurios padeda treniruoti kognityvines funkcijas: jos yra naudingos ir taikomos (taip pat Lietuvoje) gerinant žmogaus būklę po tokių ligų, kaip insultas, įvairūs smegenų uždegimai.
Dėl šiuolaikinių technologijų naudojimo tampame efektyvesni ir greitesni, iš kitos – neleidžiame dirbti smegenims.
Tačiau sveikam žmogui, kuris tiesiog „aptingino“ smegenis kažkokiu būdu – tos programėlės ir metodikos tikrai neduos apčiuopiamo rezultato. Tiesiog galbūt vertėtų dažniau naudotis savo galva, o ne viską patikėti kompiuteriui ir telefonui.
