Populiarios tinklalaidės „Dialogas“ vienas iš kūrėjų psichologas Gediminas Tumėnas sako, kad pirminis mūsų santykis su pinigais yra išmoktas. Iš dalies – kultūroje, laikmetyje, iš dalies – šeimose, kuriose augome.
15min pokalbis su G.Tumėnu – apie mūsų santykį su pinigais, kodėl noras turėti daugiau „išmuša saugiklius“ ir tuomet tampa nesvarbi reputacija, pagaliau – kodėl perkame loterijos bilietus?
– Gediminai, pokalbį gal ir pradėkime nuo to, kad šiemet viešoje erdvėje nuskambėjo ne vienas su finansais susijęs skandalas – sulaikytas savivaldybės darbuotojas su iki šiol rekordiniu kyšiu, tuomet – „Vičiūnų“ nepasitraukimas iš Rusijos rinkos, kas taip pat susiję su finansais. Ar klausimas, kodėl žmonėms tokie svarbūs pinigai, skamba labai naiviai? Ar turėtų ką apie tai pasakyti psichologai?
– Visų pirma norisi pasakyti, kad atsakydamas aš nesiimsiu komentuoti tų konkrečių asmenų ar konkrečių veiksmų, nes tam, kad rastume tikslų atsakymą (o ne psichologo pasvarstymus) į konkretų klausimą apie konkrečius asmenis – derėtų klausti konkrečius veiksmus atlikusių asmenų.
Į pinigų svarbos klausimą galima mėginti pažvelgti keliais aspektais. Akivaizdžiausias – tai mūsų išlikimo sąlyga, užtikrinanti kasdienę duoną. Taip pat tai yra mūsų galimybės – finansai atveria galimybes, kurios jų neturint yra uždarytos. Pavyzdžiui, vakarienė restorane, kelionės, renginiai, estetinės patirtys, brangesnės priemonės mylimam pomėgiui ir t. t. Šie du aspektai yra akivaizdžiausi.
Ne tokie akivaizdūs yra mūsų emociniai poreikiai, kuriuos mes sudedame į pinigus: įvaizdžio, statuso, savivertės, galios, nepriklausomybės, populiarumo, kontrolės, laimės, meilės, patrauklumo ir t. t. Taip nutinka, jog žmogus neretai į pinigų turėjimą sudeda tam tikrus emocinius ar socialinius poreikius, lūkesčius, kurie susiję su mūsų baimėmis, žaizdomis ar traumomis, viltimis ar stokomis.
Kai kuriuos iš šių poreikių pinigai gali padėti patenkinti, kai kuriuos – iš dalies, o kai kurių – visai ne.
– Kodėl žmogus rizikuoja savo reputacija dėl pinigų, dėl turto? Net ir žinodamas, kad gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Kas tai – azartas, o gal tam tikra priklausomybės forma? Įrankis demonstruoti savo galią?
– Kaip ir minėjau, negaliu tiksliai pasakyti apie konkrečius asmenis ir konkrečius veiksmus, tačiau galiu mėginti pasidalinti bendro pobūdžio pasvarstymais, reaguojant į jūsų klausimus.
Galėčiau tik mėginti spėti, jog su tuo susiję vieni ar kiti psichologiniai poreikiai: galbūt žmogus tai daro vedinas neliečiamumo ir galios jausmo, galbūt godumo, galbūt jį vilioja atpildas (t. y. didelė suma pinigų), kurį jis sieja su tam tikrų poreikių patenkinimu.
O galbūt pinigai čia yra antraeilis dalykas ir motyvuoja pats nelegalus žaidimas, kurį laimėjus gali jaustis nugalėtoju, tarytum gudresniu už kitus, tokiu, kuris gali sau leisti daugiau nei kiti žmonės, kurio nevaržo įstatymai. Tokiu, kuris tarsi nugali likimą ir pajunta visagalybę, taip maitindamas savimeilę ar malšindamas savo menkavertiškumą.
