Ilgalaikio emocinio smurto žala daugiau nei akivaizdi: sistemingai griaunama jį patiriančiojo savivertė, atimamas gebėjimas veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus, kartais žmogus atribojamas ir nuo socialinės aplinkos.
Pašnekovė atskleidžia būdus, kaip jį atpažinti ir gelbėtis pačiam bei kitam pagalbos ranką ištiesti.
– Viešoje erdvėje vis dažniau girdime terminus: psichologinis ir emocinis smurtas. Ką reiškia šios sąvokos ir koks skirtumas tarp jų?
– Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis to žmogaus protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę.
Tuo tarpu emociniu smurtu vadiname elgesį, kuris taikomas didžiąją laiko dalį ir verčia jį patiriantį asmenį jausti slogias negatyvias emocijas, sumišusius, ambivalentiškus jausmus, pavyzdžiui, gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu.
Reikia pažymėti, jog abi šios smurto rūšys – psichologinis ir emocinis – dažniausiai egzistuoja kartu, vienas šalia kito.
– Kiek dažnas psichologinis emocinis smurtas tarpusavio santykiuose? Vyrai ar moterys jį patiria dažniau?
– Romantiniuose santykiuose, artimoje aplinkoje, šeimoje, deja, šis smurtas patiriamas dažnai. Tiesa tokia, kad smurtauti gali ir vyrai, ir moterys. Nuo lyties tai nepriklauso.
Smurtaujantis asmuo siekia kontroliuoti ir primesti savo valią kitam. Polinkį į psichologinį emocinį smurtą turintys asmenys patys gali turėti žemą savivertę, patirti daug nerimo ar pavydo.
Taikydami psichologinį emocinį smurtą, jie siekia pažeminti, nuvertinti, kontroliuoti kitą, siekdami savo tikslų: pasijusti stipresniu, bauginti kitą, jausti mažiau nerimo ir pan.
Psichologinis emocinis smurtas yra tuomet, kai vykdomas nuolat ir griauna jį patiriančiojo savivertę, atima gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus, atriboja nuo socialinės aplinkos.
Dažnai psichologinį emocinį smurtą naudojantis asmuo dar turi ir kitų galios svertų, pavyzdžiui, yra fiziškai stipresnis, turi palaikymo komandą arba turi galimybę manipuliuoti smurtą patiriančiam žmogui svarbiais dalykais ar asmenimis.
Svarbu yra pažymėti, jog netyčia reto ginčo metu išsprūdęs kritiškesnis žodis ar pakilęs balso tonas jokiais būdais negali būti vadinamas smurtu.
Psichologinis emocinis smurtas yra tuomet, kai vykdomas nuolat sistemingai ir griauna jį patiriančiojo savivertę, kelia frustraciją, atima gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus, atriboja nuo socialinės aplinkos.
Baisu, jog toks smurtas dažniausiai yra taikomas artimoje aplinkoje, nors būtent joje labiausiai norisi rasti ramybę ir užuovėją nuo streso ir įtampos.
– Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas? Ar lengva jį atpažinti?
– Atpažinti psichologinį emocinį smurtą gali būti sudėtinga, nes jis nepalieka matomų randų, o požymiai arba metodai dažniausiai labai subtilūs.
Tačiau žinodami apie įprastą elgesį, susijusį su psichologiniu emociniu smurtu, galime jį atpažinti.
Primenu, jog šis smurtinio elgesio modelis yra skirtas kontroliuoti ir manipuliuoti kito žmogaus emocijomis, savigarba ir psichologine psichine gerove. Galimos verbalinės ir neverbalinės formos.
Štai keletas požymių:
- Smurtaujantis asmuo nuolat sistemingai įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei
- Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį. Pavyzdžiui, alkoholį vartojantis ir priklausomybę turintis asmuo dėl savo tokio elgesio apkaltina kitą.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų. Tai vyksta ne tik tiesiogiai liepiant nebendrauti, bet gali vykti ir labiau subtiliais būdais. Pavyzdžiui, prieš susitikimą su draugais, sukelti ginčą ir tokiu būdu stipriai įtakoti aukos emocinę būseną. Arba gali nemandagiai sutikti aukos šeimos narius, nekalbėti su jais, tokiu būdu pastatant smurtą patiriantį asmenį į frustruojančią situaciją. Taip pat gali nepagarbiai ir niekinančiai atsiliepti apie aukos draugus ir artimuosius. Smurtą patiriantis asmuo, norėdamas, išvengti tokių nemalonių emocijų, pradeda riboti pokalbius ar susitikimus su draugais ir artimaisiais, nustoja kviesti juos į svečius ir pan.
- Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Tarkime, nuolat grasina skyrybomis, ima nekreipti dėmesio, ignoruoja, susilaiko nuo bet kokių meilės ženklų, tokių kaip apkabinimas, bučiniai, intymūs santykiai. Toks elgesys taikomas ypač tada, kai smurtaujantis žino, jog būtent tai skaudina kitą.
- Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais. Siekiama auką priversti suabejoti savo sveiku protu. Tai sukelia itin stiprų kognityvinį disonansą ir sekina psichologiškai, kerta per savivertę.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles. Jo nuotaikos taip pat nenuspėjamos ir dažnai neadekvačios. Gali kaitaliotis nuo perdėto gerumo iki įniršio ir agresijos. Tampa neįmanoma nuspėti jo reakcijų, todėl smurtą patiriantis asmuo ima dvejoti, jam sunku apsispręsti, priimti sprendimus. Jis taip pat manipuliuoja ir jausmais – vieną akimirką gali atrodyti mylintis, kitą jau rėkti ir bauginti.
- Dar vienas psichologinio emocinio smurto požymis, kai asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai. Kita vertus, tokios šmeižto kampanijos gali būti vykdomos ir už akių: žmogus yra apkalbamas, nuvertinamas, yra meluojama apie jo elgesį.
- Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti. Naudoja žodinę agresiją (čia taip pat priskiriamas ir rėkimas, šaukimas), kurią gali pastiprinti veido išraiškos, tam tikros kūno formos ar judesiai.
- Ir taip, išties, psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
– Kokį tikslą sau kelia smurtaujantis?
– Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gy
Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
venime.
– Kaip apibūdintumėte žmones, taikančius psichologinį emocinį smurtą?
– Ji neturi empatijos ir atjautos kitam. Dažnai patys buvo įvairaus smurto liudininkai ar aukos.
Tokie asmenys gali turėti įvairių asmenybės ypatumų, pavyzdžiui, būti paranojiškos, antisocialios, narcistiškos.
Šią smurto rūšį gali taikyti ir nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, siekiantys nusikratyti atsakomybės ar ją perkelti kitam.
Taip pat ir asmenys su žema saviverte – tam, kad ją pasikeltų, jiems reikia nuvertinti, pažeminti, įskaudinti kitą.
– Kaip galima padėti patiriančiams smurtą?
– Norint įveikti patiriamą poveikį, pirmiausia ir svarbu jį atpažinti. Pačiam patiriančiajam gali būti labai sunku, nes ilgai besitęsiantis smurto poveikis griauna savivertę, savivoką, žmogus ima dvejoti savimi, patiria sumišusius ambivalentiškus jausmus. Todėl greičiau tą galima būtų pastebėti iš šalies.
Deja, dėl smurtą patiriančiojo gėdos jausmo, dėl pasimetimo, dėl vykdomos izoliacijos, prie kurios kartais prisideda ir pats smurtą patiriantis (norėdamas išvengti smurtautojo atakų), ir iš šalies pastebėti nėra lengva.
Taip pat reikia pažymėti, kad šeimose ir vaikai gali tapti psichologinio emocinio smurto aukomis.
Svarbu pripažinti, kad psichologinis emocinis smurtas negali būti pateisinamas. Tai yra smurto forma, kuri negali būti toleruojama.
Psichologinio emocinio smurto aukos turėtų kreiptis pagalbos į draugus, šeimos narius, kurie gali pastiprinti ir palaikyti emociškai.
Visgi, pilnai išeiti iš smurto rato ir atgauti prarastą savivertę, gali reikėti ir ilgalaikės psichoterapijos.
