Deja, šio įgūdžio treniravimas kol kas nėra mūsų prioritetų sąraše. Pasak „Karalienės Mortos mokyklos“ projekte „13 klasė“ kalbintos psichologės, vadybos konsultantės Solveigos Grudienės, laiko planavimas yra neatsiejama sėkmingo žmogaus rutina, todėl tam dėmesį skirti ir įgūdžius formuoti derėtų pradėti pakankamai anksti. Specialistė pasidalino dažniausiai daromos klaidomis ir keliais svarbiais patarimais, kad laiką ir savo ateitį planuoti jaunuoliams būtų paprasčiau.
Planuoti savo laiką moka retas jaunas žmogus
2019 m. rinkos tyrimų bendrovė „RAIT“ apklausė 9–12 klasių Lietuvos moksleivius, kurie turėjo įvertinti savo pasirengimo darbo rinkai kompetencijas. Moksleiviai aukščiausiais balais įvertino savo vidinę motyvaciją, bendrą pozityvų požiūrį bei žingeidumą, o kritiškiausiai atsiliepė apie savo savikontrolę (šioje įgūdžių grupėje ypač žemais balais vertinti emocijų valdymo įgūdžiai), tarpasmeninius įgūdžius (prasčiausiai vertinti derybiniai įgūdžiai), požiūrį į integralumą/etiką, lyderystės (prasčiausiai čia vertinti strateginio planavimo įgūdžiai) ir laiko planavimo įgūdžius. Pastarasis įvertintas mažiausiu balu – 2,7 iš 5 galimų balų.
„Tapti sėkmingu žmogumi intelekto ir talento nepakanka – tik įdėtas darbas ir konkrečių tikslų turėjimas nuveda ten, kur norime save matyti. Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad, norint paskatinti paauglių brandą, derėtų paprašyti juos įvardinti konkrečius asmeninius tikslus, kurių šie norėtų pasiekti. Ir tada padėti susiplanuoti konkrečius žingsnius, kurie būtini šio tikslo įgyvendinimui. Svarbu, kad ir tikslą, ir šių žingsnių planavimą vaikas sugalvotų bei koordinuotų savarankiškai – ne vienas tyrimas rodo, kad, jeigu vaikas nežino, kodėl jis kažką daro, pasikartojanti veikla jam tampa rutina, bet ne ugdymo įpročiu.
Ne veltui Lietuvos mokyklose šiandien daug dėmesio skiriama gebėjimo mokytis kompetencijos ugdymui, kurios viena svarbiausių dalių – mokėjimas planuoti savo laiką. To išmokęs, jaunas žmogus ne tik tampa savarankiškesnis, bet ir įgauna atsakomybės laisvę už savo ateitį“, – pastebi S.Grudienė.
Susiderinus lūkesčius, bus lengviau rasti balansą
Kitas svarbus etapas – vaikams ir tėvams susikalibruoti savo lūkesčius. Tie tėvai, kurie iš savo vaiko reikalauja būti geriausiais, nes, galbūt, kažkada patys tokiais buvo, ir nepriima žinios, kad jų vaikas turi kitų planų, per prievartą verčia eiti iš anksto užprogramuotu, tačiau jam svetimu keliu. Kad pateisintų tėvų lūkesčius, vaikas atidės savo norus į šalį, tačiau ateityje jam nebūtinai viskas gali klostytis gerai – vaikas tiesiog gali perdegti.
„Deja, turime pavyzdžių, kai gerai besimokęs vaikas paskutinėje klasėje nebesugeba ateiti į egzaminus, nes pervargsta. Kiti egzaminus išlaiko geriausiais pažymiais, tačiau po to nebenori nieko, nes taip pat yra perdegę. Žinoma, yra ir tokių, kurie labai gerais pažymiais baigia mokyklą ir universitetą, bet nebeturi jaunatviškos ugnelės savyje – tai, turbūt baisiausia, kas jaunam žmogui gali nutikti.
„Deja, turime pavyzdžių, kai gerai besimokęs vaikas paskutinėje klasėje nebesugeba ateiti į egzaminus, nes pervargsta.
Grįžtant prie laiko planavimo temos – darbus ir mokslus derėtų išsidėlioti protingais terminais ir nepalikti visko paskutinei nakčiai. Geriausia, kad savo rutiną struktūriškai susidėliojus laike, iki egzamino būtų nuosekliai ruošiamasi 11-toje ir 12-toje klasėje – juk ir štangą kelti sportininkai pradeda ne varžybų dieną. Žinoma, galbūt kažkas „išraus“ ją iš pirmo karto, bet dažniausiai – ne, todėl baigiamiesiems egzaminams, kaip ir svarbioms varžyboms, derėtų „treniruotis“ iš anksto“, – sako psichologė S. Grudienė.
Pasak jos, taip pat verta atkreipti dėmesį ir nekartoti dažnai daromos klaidos, kai planuotėse fiksuojami konkretūs susitikimai, laikas, būtinas nuvykti į tam tikrą vietą, konkreti data, kada reikia priduoti projektą ar vyks egzaminas, tačiau toli gražu ne visi nusimato laiką, kuris būtų skirtas pačiam pasiruošimui. Taip per kitus reikalus šis darbas nustumiamas paskutinei nakčiai.
Jeigu jau žinoma, kad po kelių savaičių laukia atsiskaitymas, derėtų pasiruošimui skirti bent kelis pusdienius iš anksto – ieškoti internete reikiamos informacijos, skaityti ir konspektuotis svarbias dalis. Kai nuosekliai tuo užsiimame, pasąmonė pati dalį informacijos sudėlioja į lentynėles, todėl kito pasiruošimo metu turinį, kurį reikia išmokti, sujungti loginėmis grandimis ir atsiminti bus daug lengviau. Laikas, skirtas pasiruošimui ir laikas, skirtas mokymuisi – privalomos dedamosios, tad tie, kurie tuo pasinaudoja, streso prieš galutinį atsiskaitymą ar pristatymą patiria mažiau.
Kitas svarbus palengvinimas planuojantis darbus – savaitės dienos. Kadangi įprastai pirmadienį sunku įsivažiuoti į mokslo ir darbų rutiną po savaitgalio, ši diena nėra geriausia didelės koncentracijos darbams planuoti – antradienis ir trečiadienis yra darbingiausios savaitės dienos. Ketvirtadienį darbingumas mažėja, dažniau blaško pašaliniai darbai, todėl šią savaitės dieną turėtų būti numatytas relaksacinis, darbingumą stabilizuojantis veiklos režimas. Penktadienį visi gyvena artėjančio savaitgalio laukimu, todėl savaitės pabaigai geriausia palikti anksčiau atliktų darbų peržiūrą ir kitos savaitės planavimą.
Kaip tinkamai susiplanuoti laiką?
Kad planuoti laiką būtų paprasčiau, derėtų įvertinti, sau įgarsinti ir užfiksuoti kelis dalykus.
Tikslas. Laiko planavimą, kaip buvo minėta anksčiau, reikėtų pradėti išsikeliant realų ilgalaikį tikslą. Pavyzdžiui, jeigu gerai apgalvotas tikslas yra aukščiausiais balais išlaikyti mokyklos baigimo egzaminus, turi būti numatyti ir mažesni žingsniai šiam tikslui pasiekti – samdyti korepetitorių, spręsti daugiau užduočių savarankiškai, skaityti daugiau literatūros rūpima tema ir pan.
Prioritetai. Dažnai pavargę renkamės atlikti užduotis, kurios yra lengvesnės, todėl ryte derėtų susiplanuoti tokius darbus, kurie reikalauja didesnio kruopštumo, koncentracijos ir yra imlūs laikui. Norint suskirstyti panašias veiklas pagal svarbumą, galima naudoti „Eizenhauerio metodą“, darbų sąrašą padalinant į 4 dalis:
- svarbūs ir skubūs darbai;
- svarbūs ir neskubūs darbai;
- skubūs / nesvarbūs darbai;
- smulkmenos (neskubūs / nesvarbūs darbai).
Suteikus žingsniams prioritetą pagal jų svarbą galutiniam tikslui, veikla taps kryptinga ir lengvesnė.
Darbų įvardijimas ir užsirašymas. Visi specialistai sutaria, kad laiko planavimas yra efektyvesnis, kai darbai užrašomi darbo knygoje, ant lipnių lapelių, elektroniniame kalendoriuje ar kituose laiko planavimo įrankiuose. Kasdien būdami prieš akis, neatlikti darbai nuolat primins apie save.
Laikas sau. Norint padidinti savo darbo efektyvumą kelis ar net keliolika kartų, būtina atrasti bent jau kelias valandas laiko sau, o geriausia yra išeiti pasivaikščioti – kai kūnas „perjungiamas“ kitai veiklai, po pertraukėlės darbo rezultatai yra kur kas geresni. Nekalbant apie tyro oro poveikį smegenų veiklai.
„Stebuklingo patarimo, kuris tiktų visiems, nėra, nes teisingų rekomendacijų, planuočių ir platformų yra pakankamai, didžiausia bėda, kad jauni žmonės nebūtinai šiuos įrankius naudoja. Tačiau viena patarti galiu. Pirmiausia reikia atsisėsti ir pagalvoti: kaip kiti planuoja savo laiką, kaip aš galiu planuoti, ką aš turiu susiplanuoti ir tada pradėti dairytis tinkamiausio laiko planavimo įrankio.
Pirmiausia reikia atsisėsti ir pagalvoti: kaip kiti planuoja savo laiką, kaip aš galiu planuoti, ką aš turiu susiplanuoti.
Kita vertus, nepatariu persistengti, nes, kai aplinkybės ar mes patys save per daug įsispaudžiame į kampą, kyla per didelis stresas, kad galėtume kažką pakeisti. Ne veltui neuromokslininkai sako, kad stresą patiriančios smegenys nesimoko – neįsimena naujų dalykų, tad logiškai įvertinti padėtį ir susidėlioti būtinus žingsnius vaikui gali būti nelengva. Norėčiau palinkėti tėvams, kad, artėjant svarbiai egzaminų dienai, jie rastų savyje jėgų ne priekaištauti vaikui, bet būti tais, kurie nuramina, kurie primena apie tai, kad reikia pailsėti, atitraukia nuo kasdienių rutininių darbų ir visais būdais jam bando padėti.
Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad net neišlaikytas egzaminas gali būti visai gera gyvenimo patirtis, juk neišlaikius šiemet, galima tą patį egzaminą išlaikyti kitąmet“, – pasakojo psichologė S. Grudienė.
