– Kodėl vieniems iš mūsų finansinis saugumas – svarbesnis, nei kitiems?

– Finansinis saugumas svarbiausias tiems žmonėms, kurių gyvenime bendrai trūksta saugumo. Tai reiškia, jaudinamasi ne tik dėl finansų, bet ir dėl aplinkinių pagalbos prireikus, savo pajėgumo susitvarkyti, ištikus bėdai, trūkumo. Visi šie dalykai susiję tarpusavyje. Pirma priežastis gali būti vaikystėje nepatirtas saugumas. Antra – negebėjimas megzti tarpusavio ryšių, neturėjimas žmonių, kurie padėtų. Trečia – nepasitikėjimas savo žiniomis bei įgūdžiais, pajėgumo jausmo trūkumas. Jeigu žmogus turi bent vieną iš šių dedamųjų, jam kur kas ramiau dėl finansų.

Finansinis saugumas svarbiausias tiems žmonėms, kurių gyvenime bendrai trūksta saugumo.

– Kaip įprotis taupyti arba „atsidėti juodai dienai“ gali būti susijęs su vaikystės patirtimis?

– Trimis būdais. Finansinis nesaugumas suaugus, pirmiausia, gali būti jaučiamas dėl bendro nesaugaus gyvenimo vaikystėje. Pavyzdžiui, jeigu tėvai nuolat pykosi, ruošėsi skirtis, vaikas patyrė nepaprastą nesaugumą ir jautė, kad tuoj tuoj sugrius pasaulis. Tokio lygio nesaugumas persekioja visą gyvenimą ir toks žmogus jaučia jį visur – su žmonėmis, finansiškai, karjeroje ir panašiai.

Antras dalykas – jeigu patys tėvai jaudinosi dėl pinigų, vaikas tai perima ir išmoksta. Tai gali būti perduodama net iš kartos į kartą. Tokiu atveju net nesusimąstoma, kad dabar – kiti laikai ir situacija visiškai kitokia. Trečia priežastis – jeigu žmogus vaikystėje susidūrė su baisiais dalykais, nebūtinai finansiniais. Pavyzdžiui, sunkia liga, avarija ar panašiai. Kai po kokio nors įvykio suprantama, kad iki šiol gyvenai gerai, tačiau tai gali pasikeisti per akimirką.

Asmeninio arch. nuotr./Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė

– Ar tiesa, kad skurdžioje aplinkoje augę vaikai suaugę geba geriau valdyti finansus?

– Tokių vaikų sugebėjimai – specifiniai ir gali pasireikšti dvejopai suaugusiųjų gyvenime. Žinoma, geriausia, kai vaikas auga finansiškai išprususioje šeimoje ir išmoksta valdyti pinigus. Skurdi aplinka sukuria truputį blogesnį santykį su pinigais. Savo praktikoje pastebėjau, kad žmonės iš skurdžių aplinkų arba be galo daug dirba, stengiasi uždirbti ir sutaupyti kaip įmanoma daugiau. Arba priešingai – yra įsitikinę, kad visada gyvens skurdžiai, yra įpratę neturėti pinigų, todėl neprotingai su jais elgiasi. Sveikos rizikos, investavimo įpročio neturi pirmieji, o antrieji gali apskritai nesuvokti elgesio su pinigais, infliacijos ir kitų paprastų dalykų.

– Ką galėtumėte pasakyti apie žmones, „gimusius su sidabriniu šaukšteliu“, galbūt tėvai, suteikdami viską vaikams, augina finansiškai neatsakingus žmones?

– Šiuo atveju pasitaiko du variantai. Vieni vaikai užauga neatsakingi, o kiti kopijuoja tėvų verslumą, sugebėjimą valdyti finansus, skaičiuoti. Jeigu šeimoje auga du vaikai, greičiausiai vienas bus vienoks, kitas – kitoks, kalbant apie finansų valdymą.

– Kodėl santaupų turėjimas sukelia saugumo jausmą?

– Santaupų turėjimas, paprastai sakant, reiškia, kad turėsi, ką valgyti kasdien. Jeigu susirgsi, galėsi įsigyti vaistų, gausi geresnę medicininę pagalbą. Jeigu neteksi darbo, galėsi sau leisti ieškoti tokio, kokio nori ir nepulti dirbti bet ko. Netgi vertė, kaip moters ar vyro, yra jaučiama didesnė žmonių, turinčių santaupų. Tai sutvarko labai daug aspektų bendrai gyvenime.

Santaupų turėjimas, paprastai sakant, reiškia, kad turėsi ką valgyti kasdien.

– Kaip manote, ar pats taupymo procesas mažina finansinį stresą, o galbūt ilgainiui gali jį panaikinti?

– Vienareikšmiškai, taip. Ne kartą teko girdėti iš klientų, kad, pavyzdžiui, išmokėjus paskolą, kyla be galo geras jausmas. Reikėtų pridurti, kad santaupų turėjimas ilgainiui irgi pradeda kelti nesaugumą, nes su tais pinigais reikia kažką daryti, kad jie neštų grąžą ar bent nenuvertėtų. Kai žmogus gali kas mėnesį skirti numatytą pajamų dalį „juodai dienai“, nuolatinis saugumo jausmas auga.

Shutterstock nuotr./Taupymas

– Pinigų ėmimas iš santaupų taip pat gali kelti nerimą, nes norisi juos grąžinti tarsi skolą. Kaip būtų galima panaikinti šį nerimą, kokius metodus taikyti nusiraminimui?

– Jeigu tos santaupos skirtos „juodai dienai“, kuri ateina, toks nerimas neturėtų kilti. Jeigu žmogus save suvokia kaip įgalų toliau dirbti ir uždirbti bei didinti santaupas, įsiskolinimo sau jausmas nekyla. Tai reiškia, kad žmogus supranta, jog pinigai yra ir bus uždirbami, tai ne prarasta sveikata ar meilė.

Nerimo galima atsikratyti taupymui naudojant daugiau priemonių ir būdų.

Pats paprasčiausias taupymas, dedant į banko sąskaitą, yra gerai, bet taupant tik tokiu būdu dažnai kyla nerimas, kai yra imami pinigai iš sąskaitos ir leidžiami arba ilgiau laikomi, pavyzdžiui, dėl infliacijos nuvertėja. Šio nerimo galima atsikratyti taupymui naudojant daugiau priemonių ir būdų, pavyzdžiui pradėjus investuoti ir taip dalį pinigų įdarbinus. Kad ir po truputį.

– Kai kurie žmonės taupo ypatingai griežtai – draudžia sau daugybę dalykų, kaip patartumėte atrasti balansą tarp saikingo taupumo ir gero gyvenimo?

– Sudėtingas klausimas. Viskas susiję su baimėmis ir sau užduodamu klausimu – ar visada man taip ir trūks pinigų? Kartais tai nuveda iki neįmanomų dalykų. Tarkime, vienas klientas sakė, kad ramiai jausis tik tada, kai turės tiek santaupų, jog netekus darbo jis ir jo šeimos nariai galėtų išlaikyti lygiai tokią pačią gyvenimo kokybę, kaip ir jam dirbant. Tai yra, per mėnesį išleidžiant mažiausiai 4 tūkstančius eurų. Toks tikėjimas reiškia, kad per visą gyvenimą, greičiausiai, nepavyks tiek sutaupyti ir visada bus jaučiama baimė.

Tam, kad išmoktum sveikiau leisti ir taupyti pinigus, naudinga pažvelgti į praeitį. Pavyzdžiui, jeigu neleidote sau išvykti į kokią nors kelionę, įsigyti mokymo kursus ar panašiai, pagalvoti, ar galėtumėte tai padaryti dabar? Iš perspektyvos labai gerai matosi, kaip beprasmiška turėti pinigų, bet jų neleisti ir save apriboti.

ERGO gyvybės draudimo pardavimų vadovė Renata Kaminskė sako, kad santaupų turėjimas išskirtinai svarbus ne tik emocinei ramybei, bet ir geresnei ateičiai, nes niekada nežinome, kas gali nutikti, o turėdami finansinę pagalvę, jausime mažesnę įtampą.

Santaupų turėjimas išskirtinai svarbus ne tik emocinei ramybei, bet ir geresnei ateičiai.

„Lietuvoje finansinis raštingumas po truputį auga, žmonės jau supranta, kad turėti santaupų verta. Kiekvienam iš mūsų derėtų apmąstyti, kokiais būdais galėtume įdarbinti savo jau turimus pinigus. Galbūt pasitarti su finansų konsultantu ir investuoti? O gal – įsigyti nekilnojamojo turto ir jį išnuomoti? Kuo daugiau skirtingų finansinių instrumentų naudosime, kuo labiau suprasime, koks taupymo būdas mums labiausiai tinkamas, tuo geriau suvaldysime skirtingas rizikas bei užsitikrinsime saugesnę ateitį,“ – sako ERGO atstovė.