Žurnalistas Rimvydas Valatka pritaria, kad žiniasklaida kartais, rodos, piktdžiugiškai gaudo kitų nesėkmes ar suklupimus, tačiau tikėjimo žmogumi ir gėriu žurnalistui netrūksta. R.Valatkos teigimu, net ir mūsų tautos istorija rodo, kad po ilgų dešimtmečių blogio vieną dieną gėris nugalėjo, kaip jis pats sako, iš principo. Su politikos apžvalgininku apie viltį, tikėjimą, abejones ir klystantį žmogų kalbamės tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.
Abejojame mes visi
„Realiai, mane visą gyvenimą kankina abejonės. Parašęs tezę, galiu čia pat parašyti jai antitezę ir lygiai taip pat pagrįsti. Gyvenime nėra nieko baisiau nei žmogus, kuris rėkia, kad jis yra 100 proc. teisus“, – priduria pašnekovas.
Kalbėdamas apie abejonių ir svarstymo vertę, pašnekovas pastebi, kad iš vienos pusės žmonės ieško jautrumo, atjautos, bet tuo pačiu visuomenėje ant pjedestalo dažnai keliamas tvirtas, bejausmis, neabejojantis žmogus ir priduria, kad visgi abejojame visi. Abejonė yra kiekvieno kasdienė palydovė, o ypač žurnalisto darbe.
Esame nuodėmingi ir klystantys
Įvaizdžio kulto epochoje dažnai bet kokia kaina siekiama išlaikyti teigiamą savo atvaizdą visuomenėje. Tačiau Rimvydas Valatka pastebi, kad visi esame nuodėmingi ir klystantys, todėl suklydus, pripažinus tai ir atsiprašius už savo veiksmus, toks atvejis būtų greičiau pamirštas nei tuomet, kai stengiamasi save išteisinti melu. Pašnekovas sutinka, kad viešai pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti nėra lengva, nes tam trukdo žmogaus puikybė.
R.Valatkos teigimu, net ir mūsų tautos istorija rodo, kad po ilgų dešimtmečių blogio vieną dieną gėris nugalėjo, kaip jis pats sako, iš principo.
Antpečiai nepaverčia tavęs kitokiu žmogumi
Pasak R.Valatkos, būtent puikybė dažnai pakiša koją žmonėms, gavusiems aukštas valstybines pareigas. Pašnekovas pastebi, kad tuomet žmogus dažnai įsivaizduoja tapęs protingesniu ir turtingesniu už kitus, o šie turi jam tarnauti.
„Nepriklausomai nuo to, kokius tu antpečius gauni, lieki toks pats žmogus. Nei tavo smegenyse daugiau rievelių atsiranda, nei tampi išmintingesniu nuo to, kad tave išrenka į Seimą ar prezidento postą“, – priduria žurnalistas.
Pažintis su susireikšminimo rizika pašnekovui pažįstama – atkurtoje Lietuvoje Rimvydas Valatka buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, tačiau neslepia, kad šis vaidmuo jam buvo svetimas ir diskomfortiškas.
Evangelikų liuteronų religiją išpažįstantis pašnekovas prisimena svarbią krikščionišką mintį: „Iš dulkės kilęs – į dulkę pavirsi“. „Tu esi dulkė ir įsivaizduoti, kad gali valdyti pasaulį, tvarkyti likimus yra didžiausia klaida“, – aktualiai pritaiko Rimvydas Valatka.
Atleisti lengviau nei neapkęsti
Klaidų, iš tiesų, pasitaiko visiems. Tokia yra mūsų prigimtis. Rimvydas Valatka pritardamas pastebi, kad pripažinus sau, jog esame silpni, viskas stoja į vietas.
Kitas svarbus elementas šiame procese yra atleidimas kitam už jo padarytas klaidas. Nors tai tikrai nėra lengva, pašnekovas taikliai primena, kad gyventi su neapykanta ir keršto jausmu yra dar sunkiau nei atleisti. „Taip naikini save iš vidaus“, – priduria Rimvydas Valatka.
Viso pokalbio su žurnalistu Rimvydu Valatka bei kitų sąmoningumą ir kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.
