R.Židžiūnas sakė, kad laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros aukštumų, įvertinimų ar net įsigiję išsvajotus daiktus, nesijaučiame laimingi, nes mūsų vidinis laimės jausmas tik dešimt procentų priklauso nuo išorinių dalykų.
Laimingiems jaustis trukdo smegenys
Daugeliui dažniausiai atrodo, kad būtent išoriniai veiksniai ir aplinka daro mus laimingus, tačiau, deja, tai lemia mąstymas.
„Jeigu gerai pagalvosite, prisiminsite labai daug turtingų, įtakingų ir sėkmės lydimų žmonių, kurie jaučiasi nelaimingi. Daugybė žmonių, gyvendami puikiai ir sėkmingai, jaučiasi nelaimingi, nes jiems neleidžia mąstymas, – paskaitoje, kurios klausė keli šimtai studenčių, sakė dėstytojas. – Jei kalbėsime apie Vakarų pasaulį, pagal šiuolaikinio mokslo tyrimus, yra trys faktoriai, kurie lemia mūsų laimės jausmą. Pirmas faktorius užima 50 proc. – tai smegenų veikla (oksitocinas, dopaminas, serotoninas, adrenalinas). Mūsų smegenys tarsi narkotikų fabrikas gamina įvairius mišinius, nuo kurių jaučiamės skirtingai laimingi. Antras faktorius, sudarantis 40 proc., tai mūsų protas: kaip mąstome, žiūrime į save, gyvenimą, aplinką ir t. t. Ir trečias faktorius, kuris sudaro tik 10 proc. mūsų laimės jausmo, tai išorinės aplinkybės.“
Stresas taip pat trukdo jaustis laimingiems
Taip pat, pasak R. Židžiūno, daugeliui žmonių šiandien jaustis laimingiems trukdo stresas ir besikeičiantis pasaulis.
„Mūsų smegenys nespėja keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Stresas išderina organizmą ir kūną, siaurina mąstymą. O streso būseną patiriame net ir tada, kai nuolat kažko siekiame, o pasiekę stengiamės išlaikyti. Nuolat patiriamas stresas iš lėto išderina darnų smegenų veikimą.
Todėl sėkmės lydimi, daug pasiekę ir net mokantys gyventi kitus bei dalijantys patarimus žmonės jaučiasi nelaimingi, nes patiria per daug streso. Būtent todėl net ir didžiuliai pasiekimai gali džiuginti labai trumpai. Dėl streso žmonės nebemoka džiaugtis pasiekimais – net ir nusipirkę naują daiktą džiaugiasi labai trumpai, tol, kol pamato, kad kitas įsigijo tokį patį, – šmaikštaudamas šiuolaikinės visuomenės problemas dėstė R. Židžiūnas.
– Išsilavinimas ir pažintinis intelektas padeda pasiekti išorinius tikslus, tačiau būtent jis verčia mus nuolat siekti daugiau, konkuruoti ir sukuria sąlygas patirti stresą. Mums vis atrodo, kad dar kažko nepasiekėme – reikia geresnio vyro, geresnio darbo, dar kažko…“ Todėl, pasak jo, labai svarbu atrasti ir suprasti išmintį, kuri sako, kad tik dešimt procentų laimės priklauso nuo išorinių dalykų. Tai vadinama išminties intelektu, kuris vystosi tuomet, kai žmogus gyvena išmintingai.
Vyrai ir moterys skirtingai nusiramina ir ilsisi
Pasak lektoriaus, visas šiuolaikinis pasaulis remiasi tuo, kad mes nuolat turime kovoti, konkuruoti, pasiekti ir išlaikyti pasiekimus. Todėl tiek vyrų, tiek moterų organizmas naudoja tostesteroną dirbant ir siekiant savo tikslų. R. Židžiūnas sako, kad labai svarbu suprasti, kad vyrai ir moterys stresą įveikia skirtingais būdais.
„Anksčiau vyrai patirdavo daugiau streso, o šiuolaikiniame pasaulyje kur kas daugiau jo patiria moterys. Vyrams stresą pašalina ir nuramina ekstremalūs dalykai, todėl jie pailsi žiūrėdami krepšinio, bokso varžybas, veiksmo filmus. Vyras puikiai nusiramina, kai susiduria su pavojumi, patiria iššūkį, kovoja. O moterys, – sako lektorius, turintis daugiau nei 25 metus mokymų patirties, – priešingai, pailsi tik jausdamos komfortą ir bendrystę. Moters prigimtis – rūpintis kitais. Taip jau gamtos sukurta, kad moteriai stresą mažina oksitocinas, kurio daugėja bendraujant, liečiantis, apsikabinant. Todėl būtina atsipalaiduoti, kurti, patirti lengvumą, jaukumą ir, svarbiausia – mėgautis pačiu procesu. Moteris nesijaučia laiminga, jei yra išsekusi, pavargusi, prikaupusi streso ir pan. Moteriai labai svarbu save realizuoti, jausti veiklos prasmę ir jaustis reikalingai. Anksčiau žmonės gyvendavo bendruomenėmis ir moterys viską darydavo bendrai, todėl joms toks svarbus bendrumo jausmas. Taip pat reikia nuolat kažkuo rūpintis. Tik tada moterys įsikrauna, atgauna savo vidinius resursus ir energiją“, – sakė „SoulACTION“ įkūrėjas.
Svarbu – pažinti esybines būsenas
Apibendrinamas paskaitą, R. Židžiūnas sako, kad laimė – tai kompleksinė formulė. Ji susideda iš savęs įtvirtinimo, savirealizacijos jausmo – buvimo ten, kur viskas, ką mokame, ką žinome ir kas esame, yra reikalinga, ir galime tai realiai panaudoti bei iš pertekliaus dalintis su kitais. Vienas iš būdų jaustis laimingam – tai dalintis su kitais tuo, ko turi daugiausia, ir visai nesvarbu, kas tai bus, – gebėjimas skaičiuoti, piešti, dainuoti, mokyti kitus ir t. t. Kiekvienas turi atrasti savo laimės būseną.
Kitas labai svarbus dalykas, pasak mokymų maestro R. Židžiūno, – atrasti savo esybinius išgyvenimus, kurie padėtų pajusti tą laimės, ar rojaus, būseną ir atkurti jėgas.
„Kiekvienas laimę patiria skirtingais būdais. Vieni dainuodami, kiti būdami gamtoje, prie ežero, upės, klausydamiesi muzikos, treti – tiesiog būdami maldos namuose. Jeigu žmogus atranda savo esybinius išgyvenimus, jie veikia kaip antitrauma – padeda atkurti vidinius resursus ir atgauti energiją bei jėgas. Jeigu žmogus atranda tas savo esybines būsenas, išmoksta jose atgauti jėgas, pamato, kad po truputį tampa išmintingas. Išmintingas reiškia labiau matantis, plačiau girdintis save ir pasaulį, labiau mokantys priimti, paleisti, būti, džiaugtis ir t. t.
Pavyzdžiui, man užtenka išsimaudyti ežere ir aš visiškai nusiraminu. Ežeras – tai mano rojaus būsena, kurioje susiliedamas su vandeniu nusiraminu. Juokingiausia, kad anksčiau galvojau, kad ir kitus tai turi panašiai veikti, deja, ne. Tik vėliau supratau, kad kiekvienam reikia atrasti savo nusiraminimo būseną. Ji leidžia mūsų smegenims sklandžiai veikti. Tuomet viduje pradedi jausti skaidrumą, aiškumą ir, kaip mėgstu sakyti, genijaus jausmą. Būtent tai ir yra neurofiziologinis pagrindas išminties intelektui.“
