Kalbant apie žvaigždes, aktoriai ir personažai neretai sumaišomi ir gimsta visiškai nauja būtybė, kurią publika dažniausiai ir pamilsta. Be to, žvaigždės moka duoti interviu ir puikiai jaučia tendencijas (madinga nesidaryti plastinių operacijų – štai aš, be botokso pėdsakų veide). Tačiau ši moteris, 14 metų buvusi skandalisto Seano Penno angelas (toks karingas angelas, sugebėjęs tramdyti Seano polinkius į alkoholį ir smurtą), dukart išsiskyrusi ir dabar vėl susižadėjusi su jaunesniu, aktorė, reikšmingiausią vaidmenį gavusi artėdama prie penkiasdešimties ir nesiskundžianti, kad Holivudas nemyli vyresnių damų, verta dėmesio. Ir – tikriausiai – sektino pavyzdžio titulo.
Su Robin ir jos herojėmis galima ir norisi tapatintis kur kas labiau nei su kokia Jennifer Lopez ar Jennifer Aniston, iš esmės tos pačios kartos atstovėmis.
Nes su Robin ir jos herojėmis galima ir norisi tapatintis kur kas labiau nei su kokia Jennifer Lopez ar Jennifer Aniston, iš esmės tos pačios kartos atstovėmis. O dėl botokso – Wright tvirtina jo nesileidusi, atsisakiusi ir kitų grožio intervencijų (iš jos reikalauta palyginti veido odą, papūsti lūpas ir pasididinti krūtinę). Tačiau net jei ji kiek pagražino visą istoriją ir bent kokių korekcijų buvo atlikta, grožio specialistas darbavosi labai atsargiai ir pagal griežtus nurodymus: nieko per daug. O gal išties nieko ir nebuvo – juk kolegės ir bendraamžės neturi to mistinio auksarankio chirurgo telefono. Arba nėra tokios išmintingos, kad laiku sustabdytų grožio peilį. Tada juo labiau iš Wright yra ko pasimokyti.
Klerė ir Robin
Kas nežiūri serialo „Kortų namelis“, Wright atnešusio Auksinį gaublį, primename istorijos esmę. Robin herojė Klerė – ambicingo politiko, Kongreso nario Frenko Andervudo (kurį vaidina Kevinas Spacey), žmona ir sielos draugė. Bevaikė – toks jos pasirinkimas: niekas neturi kliudyti jos ir Frenko gyvenimo veiklai – politikai.
Ji kuria genialius intrigų planus ir yra strategė ir taktikė. Manipuliuoja žmonėmis it šachmatų figūromis. Valinga, atkakli, nepaprastai protinga. Kiekvieną dieną bėgioja. Rūpinasi, kad vyras nepraleistų treniruočių. Vakarais jie dviese surūko vieną cigaretę ir ilgai kalbasi apie praėjusią dieną. Jiems visada įdomu kartu, nors juodu mažiausiai sieja seksas: Frenkas miega su kitomis moterimis, jaunesnėmis, ne tokiomis elegantiškomis ir žaviomis. Irgi tam tikras treniruočių formatas.
Klerės garderobas – griežtos neryškių spalvų suknelės, neslepiančios puikiai sudėtų rankų ir pečių, sijonai pieštukai, gurgždančios baltos palaidinės
Atskiras serialo fenomenas – Klerės stilius. Garderobas – griežtos neryškių spalvų suknelės, neslepiančios puikiai sudėtų rankų ir pečių, sijonai pieštukai, gurgždančios baltos palaidinės („Ralph Lauren“, „Calvin Klein“, „Gucci“, „Giorgio Armani“, „Zac Posen“). Ideali trumpa šukuosena (prieš porą metų, pradėjusi vaidinti seriale, aktorė nusikirpo romantiškas garbanas ir neketina jų atsiauginti. „Visą gyvenimą buvau ilgaplaukė ir šviesinau plaukus. Paskui turėjau juos – pažeistus – nukirpti. O tada paaiškėjo, kad tik tokie tinka Klerei“, – sako ji)... Geležinė ledi (tikrai ledi ir tikrai geležinė), graži ir negailestinga, gudri, išdidi ir labai rami, tarsi visas pasaulis suktųsi apie ją (tai režisieriaus idėja, pasufleruota Robin, galvoti apie heroję kaip apie marmuro skulptūrą, kurių tiek daug Vašingtone, paminklų mieste).
Anot scenaristų, Klerė turėjo būti neigiamas personažas. Tačiau patekusi į Robin (ir genialaus hitų režisieriaus Davido Fincherio) rankas ji virto tuo, kuo virto. Kaip Skarlet O’Hara – Margaret Mitchell įsitikinimu, ši irgi turėjusi būti negerietė. Tačiau skaitytojai nusprendė kitaip ir pamilo stiprią heroję. Taip pat nutiko ir Klerei: jos moralinių savybių galima nekęsti, bet negalima nesižavėti jos valia.
Ar pati aktorė panaši į heroję? Robin žodžiais, jos abi be galo lojalios, veržlios ir valingos. Tačiau ji tiki nesanti tokia ledi Makbet. („Apskritai Klerė man neatrodo įkūnytas blogis ar sukta apgavikė. Man ji – praktiškas žmogus, siekiantis rezultato ir viską darantis dėl jo.“)
Kelias į viršūnes
Robin sako, kad ji nesirengė tapti aktore, tačiau nuo vaikystės kartu su vyresniu broliu Richardu vaidindavo mamai. „Mes buvome mimai. Imituodavome įvairius akcentus. Įkūnydavome skirtingus personažus. Stengėmės ją pralinksminti – smagu, kai tavo tėvai juokiasi.“
Richardas Wrightas tapo baletu artistu ir šoko su pačiu Michailu Baryšnikovu Amerikos baleto teatre. O Robin pasirinko modernųjį džiazą (10 valandų repeticijų per dieną!) ir svajojo kada nors šokti Brodvėjaus miuzikle „Katės“.
Tačiau vieną dieną Robin ir Richardo motina Gayle paliko sutuoktinį ir su vaikais persikėlė į Kaliforniją. Šokių studijos La Jolla miestelyje nebuvo ir Robin, sportiška, puikios figūros, dailiai sudėta, tapo modeliu, ėmė filmuotis reklamose. „Keturiolika milijonų kartų“ (jos žodžiai!) vaikščiojo į kino atrankas, bet... neperėjo nė vienos. O kai galiausiai nuleido rankas ir nusprendė įsidarbinti turistinio laivo virtuvėje, sulaukė skambučio iš NBC studijos, kur buvo rengiamasi pradėti filmuoti serialą „Santa Barbara“. Tai buvo geriau, nei plaukioti (nuo supimo darėsi bloga), ir Wright pasirašė sutartį dvejiems metams. Metams, per kuriuos aštuoniolikmetė, neturinti aktoriaus išsilavinimo ir net nebaigusi koledžo, buvo triskart nominuota „Emmy“!
Seriale ją pamatė ir režisierius Robas Reineris, ieškojęs aktorės, galinčios suvaidinti Vėdrynę jo juostoje. „Princesė nuotaka“ Amerikoje tokia pat mėgstama, kaip ir Pelenės istorija!
Paskui buvo Dženi Karan iš „Foresto Gampo“ (vienoje scenoje Tomas Hanksas taip prajuokino savo partnerę, kad, kaip pati pasakojo, ji prišlapinusi į kelnes ir – baisiausia – neturėjusi, kuo persirengti. Filmavimo grupės nariams tekę džiovinti aktorės apdarus su plaukų džiovintuvu.)
Aktorės filmografijoje per 40 juostų, kinui atiduota daugiau kaip 3 dešimtmečiai. Ir vis dėlto tik po „Kortų namelio“ kritikai ir prodiuseriai praregėjo – žiū, koks genijus visada buvo po ranka.
Robin vaidino Molę Flanders to paties pavadinimo istorinėje dramoje. Dirbo tokiuose geruose filmuose, kaip „Nepalaužiamasis“, „Paskutinė tvirtovė“, „Baltasis oleandras“, „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“, „Dvi motinos“. Iš viso aktorės filmografijoje per 40 juostų, kinui atiduota daugiau kaip 3 dešimtmečiai. Ir vis dėlto tik po „Kortų namelio“ kritikai ir prodiuseriai praregėjo – žiū, koks genijus visada buvo po ranka. Arba, kaip teigia Jodie Foster, režisavusi vieną iš serialo epizodų, Robin, viena geriausių mūsų laikų aktorių, pagaliau įsėdo į savo roges.
Jos meilės pamokos
Niekas taip taikliai neapibendrins Robin istorijos, kaip ji pati. Žurnalisto paklausta, kaip vertinanti naują šlovę, užgriuvusią po „Kortų namelio“, aktorė sako: „Aš baigiau vidurinę ir niekada nestudijavau koledže. Dvidešimt trejų jau laukiausi. Žmonės mėgsta pasakoti apie savo gyvenimo kelią, kaip jie kur nors atėjo. Bet aš visada buvau čia ir tik laukiau progos išeiti į dienos šviesą. Tiesiog man prireikė daug laiko. Man 48-eri (interviu duotas prieš 49-ąjį gimtadienį, red. past.). Ir pagaliau aš esu asmenybė. Aš esu pasirengusi viskam.“
Didelę dalį to laiko, apie kurį kalba Wright, iš jos atėmė sudėtinga santuoka su Seanu Pennu. Jų meilės istorija žinoma visiems: pora užmezgė romaną filmuodamasi detektyve „Nuolankumo būsena“, 1996 m. susituokė – abiem tai buvo antras mėginimas rasti šeimyninę laimę ir meilę.
Karjeros pradžioje Wright trumpai buvo ištekėjusi už kolegos iš „Santa Barbaros“, o Seanas – vedęs Madonną. Ši jo santuoka net pagal visko mačiusio Holivudo kanonus buvo skandalinga (audringi ginčai su kumščių argumentais, dar audringesnis seksas susitaikius, amžinos meilės priesaikos ir nuožmios išdavystės. Pennas surakino Madonną antrankiais ir išprievartavo. O toji be vyro žinios pasidarė abortą – nors žinojo, kad Seanas trokšta tapti tėvu).
Kitaip nei įprasta Holivude, Robin prie savo pavardės iškart prisidėjo vyro (kaip dabar tvirtina, padariusi tai dėl vaikų – Dylan ir Hopperis Jackas gimė, kai jų tėvai nebuvo susituokę, o Robin nuomone, šeimos narių pavardės turinčios būti vienodos).
TAIP PAT SKAITYKITE: Mėlyno kraujo ateivė Tilda Swinton
Beje, Seanas vedė Robin tik po penkerių drauge praleistų metų ir kai ji jam pasipiršo – sakoma, kad Wright įkalbėjo Penno draugai, įsitikinę, kad be tvirtos moteriškos rankos jų nelaimingas bičiulis pražus. Seanas metė gerti, atsisakė net cigarečių, nors kadaise kasdien surūkydavo po keturis pakelius stiprių „Camel“, tapo itin vertinamu aktoriumi, o vienu metu net kalbėta, kad turi politinių ambicijų, kurias karštai palaikė Robin, manydama, kad jos vyras vertas prezidento posto.
Stengdamiesi išvengti Holivudo pagundų ir apsaugoti vaikus, jie persikėlė iš Los Andželo į Šiaurės Kaliforniją. Bet tai nepadėjo išsaugoti santuokos – 2010 m. Robin Wright-Penn susigrąžino mergautinę pavardę ir laisvos moters statusą (sklinda gandų, kad lemiama priežastis buvo daugiau nei banali – ponia Penn užtiko savo poną lovoje su dviem mergužėlėmis. Kadangi tokių istorijų būta ir anksčiau, nenuostabu, kad ir labai stipri moteris neteko kantrybės).
Tiesa, laisva, t. y. viena, ji buvo neilgai: 2011 m. filmuodamasi kriminalinėje dramoje „Bastionas“ susipažino su kolega Benu Fosteriu, o netrukus susižadėjo, nors po skyrybų su Pennu dievagojosi nebeisianti prie altoriaus.
„Aš niekada nebuvau tokia laiminga, kaip dabar, – džiaugiasi Robin. – Turbūt labai nemoteriška taip sakyti, bet niekada tiek nesijuokiau, tiek neskaičiau ir su niekuo taip gerai nesimylėjau, kaip su Benu. Jis įkvepia mane atskleisti tai, ką turiu geriausia. Bet dar tiek turiu išmokti. Mylėti – įmanoma, gyventi – įmanoma.“
Robin pabrėžtinai korektiška ir dažniausiai išvis atsisako kalbėti apie buvusią santuoką.
Kitaip nei Seanas, kuris, ėmęs susitikinėti su aktore Charlize Theron, tikina, kad tik su šia moterimi atradęs tikrąją laimę, Robin pabrėžtinai korektiška šiuo klausimu ir dažniausiai išvis atsisako kalbėti apie buvusią santuoką. „Per daug gerbiu Seaną ir du mudviejų fantastiškus vaikus, kad parduočiau mūsų džiugesio ir liūdesio akimirkas publikos pramogai. Tikiuosi, kad mes buvome kartu ne tik tam, kad duotume gyvybę gražiesiems vaikams (ir Dylan, ir Hopperis Jackas daro karjerą šou versle), bet ir dėl to, kad išmoktume mylėti – kada nors ateityje tikra meile.“
