„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rugilė Kančaitė: kai tave pradeda vadinti „boba su vaiku“

Mano draugai puikiai žino, kad temų, apie kurias galiu juokauti, spektras kartais netgi pernelyg platus. Tikiu, kad humoro stebuklas priverčia pažiūrėti į situaciją iš kitos pusės, kad išgyventume daugelį patirčių bent šiek tiek lengviau ir „suminkštintumėme kampus“ bet kuriai gyvenimo krizei. Užjaučiu žmones, kurie neturi įgimtos juokų prizmės. Gebėjimas sunkią dieną (arba metus) paversti tragikomedijos epizodu – dovana.
Rugilė Kančaitė
Rugilė Kančaitė / Ievos Lukytės nuotr.

Bet yra keletas uždraustų temų. Be visiems suprantamų „jeigu juokinga tik tau vienam – nejuokinga“ arba „jeigu juokiesi iš kažko, o ne su kažkuo“, egzistuoja tiesiog neliečiami dalykai. Vienas tokių –reprodukcija.

Niekada šypsnio nekėlė juokai apie lytį, nevaisingumą, nėštumą, jo nutraukimą, vaikus, šeimyninę padėtį, netgi mėnesines. Bet kokia juokų kategorija, susijusi su reikalais žemiau bambos, mano manymu, yra neliečiama.

Viena tokių temų, kuria dažnai mėgstama pašiepti – vienišos motinos. Turbūt nerasčiau prastesnio takto raudonos vėliavos nei juoktis iš situacijos, lemiamos tokio didžiulio komplekso aplinkybių. Taigi šiandien – apie tai.

Nerašysiu apie tai, kaip turėtų elgtis (arba dar geriau – būti pasielgusi praeityje) vieniša mama. Atrodo, kad geriau už ją žino visi kiti. Reikėjo darytis abortą. Reikėjo nepalikti tėvo. Reikėjo nemiegoti su bet kuo, tai dabar vaikas turėtų tėvą. Reikėjo nesimylėti iki vestuvių – tada ir nebūtų susiklosčiusi tokia situacija (šitas mano pats mėgstamiausias, atrodo, kiek iš mokslinės fantastikos kategorijos, bet esu jį girdėjusi savomis ausimis). Niekada nebuvau nėščia, ir manau, kad mano nuomonė, mano „reikėjimai“ yra beprasmiai tiek dabar, tiek pastojus. Kad ir kiek vaikų pagimdyčiau ateityje, tai niekada manęs neįgalins kitai moteriai nurodyti, kaip ji turi elgtis. Visos situacijos skirtingos. Visos moterys skirtingos. Visų pasaulio gimdų likimai – taip pat.

Be stebėtinai garsios kritikos pasirinkimui pastoti ir išnešioti kūdikį, vienišos mamos apdovanojamos ir gidu, kaip į jas dabar turi žiūrėti partneriai. Įvedus į Google „why are single moms...“ gaunu pasiūlymus sužinoti, „why are single moms so easy“, „why are single moms so entitled“ ir „why are single moms attracted to me“. Jeigu turi vaiką, tai reiškia, kad rinksiesi bet kokį partnerį, kad tik būtum su kažkuo? Turi būti pasitenkinusi bet kokiu variantu? Jeigu esi alkanas, privalai valgyti apdulkėjusį kąsnį iš po stalo? Panašu, kad yra vyrų, kurių lūkesčiai tokie. Nes viskas, kas iš moters po gimdymo lieka, – tai tik „boba su vaiku“. Boba ir vaikas. Ne moteris, ne asmenybė, ne talentas, ne draugė, ne žmona, o boba. Ir vaikas, Dievas žino, kam reikalingas, it kokia našta, kaip karpa ant bobos nosies.

Kaip pateikti save turėtų vieniša mama? Nepamiršk, kad gyvenimas pasibaigia momentu, išvydus teigiamą nėštumo testą. Turi vaiką – sėdėk namie. Išeisi – klaus, kur vaiką palikai, nes jei tokia neatsakinga, kad sugebėjai jo susilaukti, tikriausiai jis dabar ropoja kažkur link atviro lango. Nesisocializuok. Bendrausi – klaus, ar neturėtum daugiau laiko skirti vaiko auklėjimui. Nesirenk drąsiai – kiekvieną kartą užsisegus sijoną aukščiau blauzdų vidurio, „lengvai prieinamos“ etiketė lips gerokai tvirčiau nei kitai moteriai. Nebesidažyk – raudonos lūpos motinai netinka. Nusibausk. Dabar tu – kukli, rami, „savo vietoje“, nes amžiais atgailausi už sprendimą gyvenime, kadangi jis niekaip netelpa į pasakišką planą „mokslai – darbas – vestuvės – vaikai – pensija – mirtis“. Kiekvienas tavo žingsnis bus po padidinamuoju stiklu, kadangi neišpildei didžiausio visuomenės lūkesčio: įtilpti į socialines normas.

Negana to, vieniša motina – turtų medžiotoja, bet kokia kaina siekianti išlaikyti save ir savo vaiką. Jeigu susiras partnerį, nestovintį darbo biržoje, bemat pasklis kalbos, kad visa tai iš siekio apsirūpinti patogumais. Siurbėlė, besivaikanti naudos.

Visada galvojau, kad žmonės – nesvarbu, vyrai ar moterys, kurie taip kalba, o dar geriau – pašaipiai juokauja, yra tikri vargšai, elementarios empatijos ir bendro suvokimo stokojantys beširdžiai, nesugebantys suprasti, kad ideali gyvenimo dienotvarkė (ar tam tinkamas žodis galėtų būti gyvenimotvarkė?) yra utopija, ir dalykai ne visada pasisuka ta linkme, kuria planuojame. Princesių istorijomis grindžiamos pasakos pildosi retai, o vietoj stebuklingo gražuolio princo gali atjoti, pavyzdžiui, smurtaujantis partneris. Gali nutikti lemtingas vienos nakties nuotykis. Gali nesuveikti kontraceptinės priemonės. Gali poreikio turėti vyrą niekada ir nebūti – tačiau noras kurti netipinę šeimą ir auginti vaiką yra. Ir tai tik keli scenarijai, kabėję „ant liežuvio galo“, kai tuo tarpu Dievo keliai nežinomi. Jeigu egzistuotų tikęs lietuviškas „life happens“ vertinys, jis čia puikiai pasitarnautų.

Vyrų kalbos apie vienišas motinas leidžia labai greitai susidaryti vaizdą, su kokiu tipu susidūriau. Jeigu prasideda apkalbos apie „nėščią, vieną sau grupiokę“ ir patyčios dėl to, kad ji laukiasi be antrosios pusės, paaiškėja, kiek vaikinas galvoja apie save ir kiek gerbia moteris. Moteris tokiam vyrui – sėklos išnešiotoja, kurios vienintelė misija yra išnešioti ir pagimdyti vaiką, o su tuo pasibaigia jos gyvenimas. Eilinis nepasitikėjimo savimi projektavimas labiau pažeidžiamam asmeniui. Taip pat taip pademonstruojamas ir humoristo talentas. „Niekada neimčiau bobos su vaiku“ yra turbūt didžiausia raudona vėliava, kurią galima pastebėti, nes tipas įsivaizduoja esąs kokybiškiausios spermos žemėje veisėju, o augindamas „svetimą“ vaiką turbūt niekada nesijaus pilnai išnaudojęs savo potencialo. Kaip miela. Įdomu, ar tą patį galvotų sapne sutikęs Kylie Jenner.

Turbūt nerasčiau didesnės ironijos, kai atkakliausieji vienišų motinų „gerbėjai“ – juodinantys ir smerkiantys motinos ir tėčiai patys augina dukras. Per savo kol kas trumpą gyvenimą jau teko matyti atvejų, kaip vėliau jie patys joms padeda auginti vaikus, kurių jos susilaukė ne santuokoje arba vėliau išsiskyrė.

Asmeninis gyvenimas – sprendimas susilaukti vaiko, sprendimas palikti partnerį, sprendimas išsiskirti, yra ne šiaip sau asmeninis reikalas. Todėl aš visada jaučiau didžiulę pagarbą moterims, kurios gyvena drąsiai ir neatsiprašinėja situacijose, kuriose nenusikalto. Moterims, kurios neklausė senolių patarimų likti su niekam tikusiais vyrais, parodžiusiais joms visą smurto spalvų spektrą ir visišką nekompetenciją auginti vaikus drauge.

Pagimdyti, išmaitinti, auklėti, spėti atlikti ir mamos, ir tėčio vaidmenį, mokytis, dirbti ir mokėti mokesčius, išlaikyti save ir savo vaiką nėra pasivaikščiojimas parke. Ir tikiu, kad vis dar išgirstami pašaipūs komentarai proceso nepalengvina. Gerbiu Jus, vienišos mamos, nes jūsų dėka užaugo turbūt pusė Lietuvos. Jūs spardote užpakalius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“