Aš nespjaudau nei į puokštes, nei keiksnojuosi dėl šventės svarbos, bet manau, kad tai yra puiki proga atsigręžti į socialines problemas, prieš kurias lengva užmerkti akis.
Tragikomiškos antraštės apie moterį, sutuoktinio užrakintą vonios kambaryje dėl to, kad šis įtarė ją užsikrėtus koronavirusu, ar „TV pagalbos“, „24 valandų“ ir kitų panašaus pobūdžio popietinių laidų turinys neretai kelia šypsnį.
#MeToo istorijos didžiąją dalį stebinčiųjų verčia krūpčioti, likusiajai, deja, suteikia puikią progą viešai pademonstruoti pirmykštes mizoginistines pažiūras smerkiant ir kaltinant aukas. Kuo panašūs šie įvykiai?
Mes nesuvokiame, kad įvairaus pobūdžio smurtas prieš moteris nėra vien kažkur toli, tamsioje periferijoje ar Holivude, o scenarijuose nedalyvauja vien socialiai nematomi arba, atvirkščiai, – labai žymūs asmenys. Fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis smurtas prieš moteris yra reiškinys, artimoje aplinkoje patiriamas netgi trečdalio Lietuvos moterų. Deja, dažniausiai jis tylus ir nepastebimas, negana to – ir dangstomas, o įtarti nepagarbų ir žiaurų elgesį už idealios šeimos fasado neretai neįmanoma.
Smurto artimoje aplinkoje sąvoka gerokai platesnė nei pirmiausia į galvą šaunanti mintis, kad tai – partnerės mušimas kumščiu.
Išskiriamos keturios smurto rūšys
Geriausiai visiems pažįstamas fizinis smurtas neapsiriboja smūgiais: ši sąvoka apima ir plekštelėjimą, ir papurtymą, ir pastūmimą, ir tampymą už plaukų, ir šiurkštų aukos suėmimą.
Psichologinis smurtas pasireiškia manipuliavimu, sisteminiu pasitikėjimo savimi žlugdymu, pravardžiavimu, žeminimu namuose ar viešumoje, bendravimo su kitais žmonėmis ribojimu, nuteikinėjimu prieš vaikus, šeimos narius ar draugus.
Seksualinis smurtas – ne vien prašalaitės išprievartavimas gatvėje: tai ir vertimas mylėtis santuokoje (ką, tiesa, netgi 41 proc. Lietuvos gyventojų laiko žmonos pareiga, o 31 proc. teigia, kad toks elgesys neturėtų prieštarauti įstatymams), kontraceptinių galimybių ribojimas (nuteikinėjimas prieš tam tikrą apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę, melavimas apie naudojamą priemonę, pavyzdžiui, prezervatyvą, apgaudinėjimas dėl priemonės patikimumo ar iš esmės draudimas ją naudoti prisidengiant „rūpesčiu dėl moters sveikatos“) ar partnerei nepriimtinų seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimas arba vertimas juos daryti prieš valią.
Ekonominis smurtas pasireiškia situacijose, kai sutuoktinei draudžiama dirbti (tiek bet kokį darbą, tiek pelningesnį už partnerio), moters ar visos šeimos išlaidų kontroliavimu ir grasinimu nebeduoti pinigų.
Ydinga „nepatiktų – išeitų“ logika
Nepatyrus bet kokio plauko smurto, sunku suprasti jį kenčiančią moterį. „Nepatiktų – išeitų“, „matyt, jai slapčia patinka“, „tokia jų šeima, matyt, abiem taip gerai, jeigu nesiskiria“.
Netgi 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, jeigu moteris santykiuose yra nelaiminga ar skriaudžiama, ji tiesiog gali susirinkti mantą, į automobilį tvarkingai susisodinti vaikus ir saulei leidžiantis neatsigręždama palikti smurtaujantį sutuoktinį, spausdama gazą laimingo gyvenimo link.
Vadovaujantis tokia logika, joks sąmoningas asmuo iš esmės neatsidurtų situacijoje, kuri būtų jam nepalanki. Palikti smurtaujantį sutuoktinį, sugyventinį ar draugą trukdo per metų metus užsisukęs jėgos ir kontrolės ratas.
Gąsdinimai, nusistovėję santykiai ir ydinga vidinė šeimos tvarka, dažniausiai sudaranti sąlygas ekonominei prievartai („Jei išeisi, pamatysi, ką reiškia uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą bei gyventi ant savo užpakalio“). Psichologinis manipuliavimas, savivertės menkinimas, žeminimas („nieko geriau nerasi“, „pasižiūrėk į save, kas tave tokią ims“). Kaltės jausmo kurstymas („jeigu paliksi mane – nusižudysiu“, „tiek metų pragyvenai – nejaugi dabar viską sugriausi“).
O galiausiai – grasinimas imtis fizinių bausmių už sutuoktiniui nepalankų elgesį: mušti ar žudyti moterį ar vaikus.
Palikti smurtaujantį sutuoktinį, sugyventinį ar draugą trukdo per metų metus užsisukęs jėgos ir kontrolės ratas.
Lyg vyšnia ant torto, neleidžianti moteriai suprasti, kokiuose santykiuose iš tiesų ji yra, – visiškas izoliavimas nuo šeimos ar draugų, dangstomas pavydu kaip meilės išraiška. Taip moteris negali niekam pasiskųsti ir gyvena iliuzijoje, kad vyras daro viską tik jos naudai, siekdamas apsaugoti nuo niekam tikusių draugių ar kenkėjų giminaičių.
Svarbų vaidmenį šiame rate atlieka ir narcizų numylėtas „miglos pūtimas“ (anglų kalba žinomas ir literatūroje užtinkamas gaslighting pavadinimu). Sutuoktinis įnirtingai neigia savo elgesį meluodamas, kad „taip nesakė“ ar „taip nedarė“, kaltindamas partnerę spalvų sutirštinimu ir perdėtu jautrumu.
Deja, visuomenėje vyrauja ir kita opi problema – smurtą patiriančios moters smerkimas ir netgi manymas, kad ji tokio elgesio nusipelnė arba žinojo, su kokiu partneriu „susideda“.
Aiškinti pirmąjį teiginį net nekyla pirštai – atrodo akivaizdu, kad smurto nenusipelno joks žmogus, vyras ar moteris. Tačiau su „sąmoningu“ partnerio išsirinkimu – kiek kebliau.
Ar dažnai sutinkame žmones, ypač – potencialius romantinius partnerius, kurie per pirmąjį pasimatymą valgydami čepsi ir nesibodi atsirūgti? Panašiai ir su smurtautojais – jiems reikia laiko atsipalaiduoti, apsiprasti ir užuosti silpnąsias aukos savybes, siekiant ją visiškai kontroliuoti.
Tada nepastebimai prasideda „linksmybės“, kuriose įbaugintai moteriai jau per sunku susigaudyti, kas yra tiesa, objektyviai atspindinti sutuoktinio elgesį, o kas yra idealizuotas partnerio portretas, su kuriuo taip sunku išsiskirti.
Dažniausiai smurtas neprasideda nuo smūgių kočėlu ir svaidymosi kumščiais – jis įsliūkina tyliai ir slaptai, įgavęs kitas formas. Fizinis smurtas neretai prisideda tik tada, kai moteris jau yra praradusi pasitikėjimą savimi ir bejėgė santykius nutraukti.
Moterų smurtas prieš vyrus?
Kiekvieną kartą, kai pamatau straipsnį apie smurto išpuolius prieš moteris šeimose, bent keli komentatoriai paklausia – kodėl nekalbama apie moterų smurtą prieš vyrus?
Todėl, kad 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų atvejų aukos yra moterys, o daugiau nei 9 iš 10 smurtautojų – vyrai (įskaitant situacijas, kuriose nukentėjusieji – taip pat vyrai).
8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų atvejų aukos yra moterys, o daugiau nei 9 iš 10 smurtautojų – vyrai.
Nustokime slėpti realybę. Nustokime neigti realybę ir patys prisidėti prie masinio miglos pūtimo. Nustokime dangstyti smurtautojus ir griaukime požiūrį, kad agresorius – nuo alkoholio priklausomas senolis kažkur gūdžiame kaime, nes agresorius gali būti ir iš pirmo žvilgsnio padorus, aukštas pareigas einantis žavingas ir malonus kaimynas iškrakmolintais kalnieriais.
Man sunku suprasti, kokia didelė tikimybė, kad aš pažįstu ar netgi artimai bendrauju su moterimi, kenčiančia smurtą namuose kiekvieną dieną. Viena iš trijų moterų. Tai gali būti tavo mama, dukra, mokytoja, bendradarbė ar kasdien sutinkama močiutė troleibuse. Tai galiu būti ir aš.
Smurto artimoje aplinkoje aukų toli ieškoti nereikia. Būkime atviri klausytis ir išgirsti, suteikime drąsos, palaikykime krizėje ir užkirskime kelią visuotiniam aukų smerkimui.
Straipsnyje naudoti 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyto tyrimo rezultatai.