Diena. „Kai įsigijau butą kotedže, buvo atlikta tik dalinė apdaila, viską teko įsirengti pačiai: niekada nemaniau, kad namų kūryba gali teikti tiek daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tai buvo pirmas blynas, aišku, šiek tiek prisvilęs, nes kai kuriuos dalykus šiandien daryčiau jau kitaip, pavyzdžiui, paslėpčiau radiatorius, sofą keisčiau į patogesnę gulėti ir sėdėti.
Susikurtuose namuose pastaruoju metu man taip gera, kad kartais iš jų į miesto centrą, į savo agentūros biurą, neišeinu net po dvi dienas: darbą prie kompiuterio keičiu pasivaikščiojimais po Valakampių pušynus – ir jokio miesto šurmulio poreikio. Tačiau būna dienų, kai to triukšmo pasiilgstu, ir tą ilgesį geriausiai užpildo Paryžius, Milanas, Londonas...“
Erdvė. „Esu absoliuti minimalistė, negalėčiau gyventi daiktų perkrautuose namuose. Kad jie būtų jaukūs, man pakanka vos kelių pagrindinių dalykų: daug natūralios šviesos, rudenį ir žiemą kūrenamo židinio ir vonios (čia dušo net nėra), kuri šaltuoju metų laiku yra ne tik puiki vieta sušilti, bet ir vieta, kur aromaterapinės priemonės padeda nusikratyti neigiamų emocijų. Taigi vonioje – ir kosmetika, ir kvapiosios žvakės, ir mano mėgstamiausi kvepalai „Nasomatto Narcotic Venus“.“
Šviesa. „Būsto sienos – būtinai tik baltos, na, gal galėtų būti vos vos pilkšvos arba grietinėlės baltumo, bet tiktai ne ryškios. Žodžiu, tokios, kurios neatsibosta ir neįkyri. Daugiau jaukumo teikia nuo toršerų sklindanti vietinė šviesa nei plieskianti nuo masyvaus šviestuvo ir užliejanti visus namus.“
Kontrastai. „Puristinis namų dizaino vientisumas greitai pasidaro nuobodus, tad kartais reikia, kad erdvę pagyvintų, pavyzdžiui, stilingas antikvarinis toršeras ar stalo lempa; arba, atvirkščiai, muziejinį namų stilių – modernus šviestuvas. Iš savo tėvų namų esu atsivežusi kelias antikvarines knygas, taip pat relikviją – rūpintojėlį ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę iš tėčio XX a. pradžios liaudies meno kolekcijos.“
Metas paneigti gandus, kad drabužius ir aksesuarus reklamuojančios merginos apipilamos vardinėmis dizainerių dovanomis.
Garderobas. „Spinta užima didžiąją miegamojo dalį, tačiau kad ir kokia erdvi ji būtų, čia niekada neviešpatauja daiktų chaosas. Nesu skrupulinga pedantė, bet žinau, kas kur pakabinta ar sulankstyta ir padėta. Man nereikia keliolika minučių raustis, kol pasieksiu ieškomą drabužį ar aksesuarą. Vienas kitas yra likęs dar nuo mano, modelio, laikų. Tačiau nesu garderobo kolekcininkė. Be to, metas paneigti gandus, kad drabužius ir aksesuarus reklamuojančios merginos apipilamos vardinėmis dizainerių dovanomis. Anaiptol – šių gauna arba kaip atlygį, arba kaip bonusą, jei jos mados pasaulyje yra itin ryškios žvaigždės.
Unikali istorija. „Bateliai, kuriuos kadaise nusipirkau iš pirmojo manekenės honoraro, kainavo per 400 dolerių. Jie buvo iš roplių odos, tiesiog nesunešiojami, todėl buvo parduoti aukcione, o šio lėšos buvo skirtos vaikų namų globotiniams. Atsisveikinti su daiktais man niekada negaila: išdaliju juos manekenėms, brolio žmonai, verslo partnerio (buvusio širdies draugo) Povilo mamai...“
Apsipirkimo koordinatės. „Milanas, Paryžius – miestai, kuriuose dirba nemažai mano agentūros modelių, taip pat Frankfurtas, kur gyvena mano mama, ir Barselona, kur apsipirkti didžiausias malonumas su draugais. Paryžius neįsivaizduojamas be „Galeries Lafayette“: ten iškart leidžiuosi į pirmą aukštą – rankinių rojų.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 būdai, kaip ir su kuo nenuobodžiai derinti megztinį
Pirkinių niekada neplanuoju, bet ir negriebiu visko vienu metu. Prieš akis – mano spinta: esu gerai įsidėmėjusi, kas kur pakabinta, sulankstyta, ko trūksta vienam ar kitam deriniui. Nuolaidos, kaip ir kiekvieną moterį, labai vilioja, tačiau iki saldumo malonu, jei ką nors įsigyju iš naujausios kolekcijos ir būnu viena pirmųjų to daikto nešiotojų. Anksčiau mados miestuose aš nužiūrinėdavau, kas kaip rengiasi (išėjau puikią stiliaus mokyklą), o šiandien pastebiu, kad kitų žvilgsniai krypsta į mane, – smagu, ką ir kalbėti (šypsosi).“
TAIP PAT SKAITYKITE: „Laimos“ klubas: Ekspertės – apie lietuvių stiliaus jausmą ir šūvius pro šalį
Niekada nemaniau, kad nešiosiu rožinį džemperį – pasirodo, niekada nesakyk niekada
Permainos. „Visada pirmenybę teikdavau kelnėms, ypač džinsams, taip pat lengviems žemakulniams, nes patogu eiti, važiuoti, skristi, tačiau pastaruoju metu vis labiau į mano garderobą veržiasi suknelės, sijonai ir ekspresyvesnė avalynė. Nors spintoje dar neturiu gėlėtos suknelės, tačiau mano drabužinė palengva šviesėja ir įgauna ryškesnių spalvų, į šalį traukiasi juoda ir įvairūs pilkos atspalviai. Niekada nemaniau, kad nešiosiu rožinį džemperį – pasirodo, niekada nesakyk niekada.“
Apsisuko ratas. „Kai man buvo aštuoniolika, madingumo viršūnė buvo įdriskę džinsai, dabar jie vėl olimpe. Prisimenate popgrupės „Modern Talking“ laikus, kai visi mūvėjo džinsus paaukštintu liemeniu? Šiandien pakelta talija vėl ant bangos. Dar į madą grįžta odinės striukės, kombinezonai, džemperiai, sarafanai su golfais, net treningai ir sportiniai bateliai... Mano spinta akivaizdžiai gali paliudyti šias iš disko epochos parkeliaujančias tendencijas.“
Trys ekspresyvūs deriniai. „Šilkinė pūsta kokteilių suknelė aukščiau kelių ir sportiniai bateliai, prie viso to – griežtų formų delninė; mėlyni įdrėksti tiesiai kirpti džinsai aukštu liemeniu, rožinis džemperis ir šviesiai pilka „Chloe“ rankinė; vėl pradėjo patikti „T-shirt“ marškinėliai su įvairiais užrašais, logotipais, pavyzdžiui, vieni jų – „Monster“, derinami prie šortų, motociklininko stiliaus batų ir draugės iš Brazilijos Samios da Silvos dovanoto margaspalvio medžiaginio krepšio. Rudenį ir žiemą jaukiausiai jaučiuosi su šviesiai pilkais botfortais ir trumpu, erdviu, minkštu kašmyro megztiniu.“
Atradimai. „Nesu didelių prekybos centrų mėgėja, tad mieliau renkuosi tokius demokratiškus butikus, kaip „Cos“, „& Other Stories“, neaplenkiu ir „Zara“, „Helmut Lang“. Stilistė Laura Kreivytė rekomenduoja britų prekės ženklą „AllSaints“, dėl kurio ji yra šiek tiek išprotėjusi, tad ir aš ketinu jį „patikrinti“. Mačiau, labai įdomi drabužių konstrukcija, sudėtingumu nusileidžianti tik Antverpeno dizainerės Ann Demeulemeester kūriniams: kad kai kuriuos jų apsirengtum, reikalinga speciali instrukcija. Tačiau vienas įspūdingiausių pastarojo meto pirkinių – kimono, kurį maždaug už 200 eurų įsigijau Japonijoje, lydėdama į šią šalį vieną savo manekenių.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Stiliaus ikonos – nauja „it“ merginų karta
Psichologija. „Kad apsipirkimą pavadinčiau pavykusiu, kad laimės būtų su kaupu, kartais pakanka dviejų pirkinių, o kartais – tik vieno, jei ta prekė yra, pavyzdžiui, rankinė „Chloe“. Jei kalbėtume apie batus, jų spektras irgi platus: nuo „Zara“, „Aldo“ iki „Casadei“, „Valentino“, „Bottega Veneta“... Iš aksesuarų asortimento esu „priklausoma“ nuo auskarų, o vienu momentu turėjau nemažą užsegamųjų apykaklių kolekciją. Dar su mama esu išsiugdžiusi tradiciją širdžiai mielą pirkinį palydėti taure šampano – tos tradicijos laikausi iki šiol: jei ne su mama, tai su draugėmis.“
Trys Rūtos „ne“. „Kuprinėms. Raudonoms ar salotinėms suknelėms su blizgučiais. Per saldaus „moteriško“ stiliaus palaidinėms.“
