Pokalbyje su Urte Karalaite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“, R.Zemkauskas nebijo provokuoti ir kritiškai pasižiūrėti į daugelį savaime suprantamų tiesų. „Aš tikiu, kad pasaulį išgelbės ne nuoširdumas, o veidmainystė“, – neslepia vienas talentingiausių Lietuvos žurnalistų, lygindamas karantiną su kitomis sudėtingomis situacijomis Lietuvos istorijoje ir pastebėdamas, kad mūsų neracionalūs pasirinkimai bei polinkis į saviapgaulę kartais padaro gyvenimą tik gražesnį ir įdomesnį.
Ar norėtumėte žinoti, kada mirsite?
Atsakymas į šį klausimą: greičiausiai – nenorėtumėte. Kalbėdamas apie didelį neapibrėžtumą, kurį į mūsų gyvenimą atnešė COVID-19 pandemija, R.Zemkauskas primena paradoksą – nors įprasta manyti, kad žmonėms patinka apibrėžtumas, moksliniai tyrimai įrodo, kad yra priešingai.
„Pavyzdžiui, Ispanijos ir Vokietijos mokslininkai darė tyrimą ir paklausė, ar norėtumėte tiksliai žinoti, kada mirsite, nuo kokios ligos mirs jūsų sutuoktinis, ar įvyks skyrybos ir t.t. Tai štai, dauguma apklaustųjų to žinoti nenori. Mes nenorime žinoti. Net gerų dalykų, pavyzdžiui, ką gausime dovanų Kalėdoms. Sakydami, kad norime griežto apibrėžtumo, gudraujame. Mes jo nenorime ir net bijome, nes griežtas apibrėžtumas atima iš mūsų pasirinkimą ir gyvenimo džiaugsmą. Todėl pritariu tiems, kurie sako, kad į savo gyvenimą reikia įsileisti truputį daugiau neapibrėžtumo, truputį daugiau pasitikėjimo ateitimi iki galo nežinant, kaip ji veikia“, – pasakoja R.Zemkauskas.
Pasakodamas apie savo karantino patirtį, pašnekovas pastebi, kad nepaisant situacijos dramatiškumo, ši pandemija – geras mokytojas: „Karantinas nėra piktas mokytojas, tai – ne karas. Būkime realistai, ši drama labai švelni, palyginti su tuo, ką per pastaruosius 50 metų išgyveno mūsų šalis, visuomenė. Pavyzdžiui, Sausio 13-osios įvykiai, mano nuomone, buvo daug sudėtingesni.“
Neprotingi pasirinkimai – vienas žmogiškiausių dalykų
Vis dėlto neapibrėžtumas, bandymas gauti tikslius atsakymus ir nuolatinis klausimas „kodėl?“ yra kiekvieno žurnalisto gyvenimo palydovai. R.Zemkauskas pasidalina, kad jam, kaip žurnalistui, klausimas „kodėl“ pirmiausia yra kelias, kuriuo svarbu paeiti kuo toliau ir vien šis ėjimas, atsakymų ieškojimas yra savaime prasmingas.
„Mes tarsi žinome, kad nėra galutinių atsakymų, bet reikalaujame, kad juos duotų kiti“, – pastebi pašnekovas ir priduria, kad būtent todėl esame linkę tikėti skambiomis antraštėmis ir neatsargiai rinktis autoritetus, kurių nuomone pasitikime.
„Niekas nėra taip atsitiktinai pasirenkama kaip autoritetai. Imkime viešosios nuomonės formuotojus. Kartais pasirenkame tikėti tam tikrais žmonėmis dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių. Gal tai, ką jie sako, atliepia mūsų nuoskaudą ar kitą emociją. Mes negalime sakyti, kad mūsų pasirinkimai racionalūs, nes mes patys esame neracionalūs. Tai žmogiška ir normalu“, – apibendrina žinomas laidų vedėjas.
Veidmainystė kai kada padeda patirti laimės jausmą
Šalia galimybės ieškoti atsakymų į svarbius klausimus, žurnalisto darbas R.Zemkauską žavi ir tuo, jog suteikia galimybę mokytis iš kitų:
Jeigu esi žurnalistas, tau žiauriai pasisekė.
„Jeigu esi žurnalistas, tau žiauriai pasisekė. Tu mokaisi iš savo pašnekovų. Jie yra tavo mokytojai, nesvarbu, ką kalbinti – Dalai Lamą ar žmogų, kuris savo kieme augina įdomų augalą ir turi ką apie tai papasakoti. Jų klausydamas, neišvengiamai tobulėji.“
Būtent nuolatinis mokymasis, bandymas tapti vis protingesniu, sąmoningesniu žmogumi, pašnekovo įsitikinimu, yra vienintelis tobulėjimo kelias: „Stebėti save, analizuoti, mokytis. Ką daugiau gali padaryti?“
Tiesa, laimingiau gyventi padeda ir mokėjimas pasižiūrėti į tam tikrus dalykus ne visai rimtai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visi esame šiek tiek veidmainiai, nes taip patogiau, todėl šyptelėjęs prisipažįsta tikįs, kad pasaulį išgelbės ne nuoširdumas, o veidmainystė.
„Bet man patinka, kai mane gerai apgauna. Sako, pavyzdžiui, „tu esi nuostabus“. Tai pakelia nuotaiką. Kam vargti, kastis iki tiesos ir patirti nusivylimą, jeigu tą dieną aš noriu gerai jaustis? Taip, galbūt vieną dieną paaiškės, kad aš visai nesu nuostabus, bet iki tol visos dienos, kol tuo tikėsiu, bus nuostabios. Tai iliuzinė, momentinė tiesa, kurios mums reikia ir kuri padeda mums išlikti“, – sako pašnekovas.
Viso pokalbio su televizijos žurnalistu, laidų vedėju, prodiuseriu R.Zemkausku ir kitų sąmoningumą bei kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.
