Artėjant Joninėms, vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vykdomame projekte „Saugi banga“ G. Neniškis dalijasi pagrindine taisykle, padėsiančia drąsiau jaustis vandenyje.
Daugiau nei 15 metų instruktoriumi dirbantis G. Neniškis pabrėžia – plaukimas, o tiksliau, plūduriavimas, yra svarbiausia saugaus elgesio vandenyje dalis: „Nesvarbu, ar mėgstate laiką leisti prie ežero, upės ar jūros – vandenyje saugiai ir efektyviai judėti galime tik plaukdami. Didžioji dalis incidentų nutinka išėjus pabraidyti, pašokinėti per bangas ir panašiai. Mes mėgstame pajuokauti, kad braidymas yra prasta priežastis nuskęsti. Todėl atsiminkite šią taisyklę: jeigu esate prie vandens, visuomet būkite pasiruošę plaukti.“
Tačiau plaukti ne visada reiškia irtis iš visų jėgų. Nemokantiems to daryti labai svarbu giliai kvėpuoti.
„Mūsų kūnai yra sutverti taip, kad patys galime reguliuoti, ar kylame į vandens paviršių, ar grimztame gilyn. Lengviausia tai padaryti ne panaudojant raumenų jėgą – iriantis, bet giliai kvėpuojant. Kai žmogus įkvepia, jis pasidaro žymiai plūdresnis ir išsilaikyti vandens paviršiuje yra kur kas lengviau. Plūduriuojantis žmogus vandenyje gali išbūti net kelias paras, tačiau tam būtini pilni plaučiai šviežio oro. Todėl net ir nemokant plaukti labai svarbu taisyklingai kvėpuoti – ne tik giliai įkvėpti, bet ir giliai iškvėpti, kad valytųsi plaučiai ir jiems užtektų deguonies“, – sako G. Neniškis.
Kai žmogus įkvepia, jis pasidaro žymiai plūdresnis ir išsilaikyti vandens paviršiuje yra kur kas lengviau
Anot specialisto, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – įsitikinimas, kad giliai įkvėpti reikia tik tada, jei norime panerti. Iš tiesų po vandeniu oro reikia ne tiek daug. Kur kas svarbiau – išsilaikyti virš vandens.
„Kai žmogus pradeda skęsti, jis ima panikuoti ir irtis iš visų jėgų, nes mano, kad tai padės jam išsilaikyti vandens paviršiuje. Tačiau energingas irimasis tik išvargina raumenis, sudegina deguonį ir sutrikdo tolygų kvėpavimą, dėl ko kyla dar didesnė grėsmė nuskęsti. Išsilaikyti vandenyje gali padėti tik gilus kvėpavimas ir nuo jo neatsiejamas plūduriavimas. Mat kai žmogus įkvepia, padidėja jo plūdrumas, o tuomet jau galime saugiai laukti pagalbos“, – paaiškina G. Neniškis.
Plačiau apie tai, kaip saugiai elgtis vandenyje ir kokį kvėpavimo eksperimentą galima atlikti namuose, jau galite pamatyti pirmojoje projekto „Saugi banga“ vaizdo pamokoje.
Lietuva keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Pagrindinė problema – informacijos stoka apie saugų elgesį vandenyje ir draudimų kultūra. Siekdami edukuoti visuomenę apie saugų elgesį vandenyje ir šalia jo, jėgas bendram tikslui apjungė vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir skolinimosi internetu platforma „Vivus Finance“. Socialinio projekto „Saugi banga“ metu gyventojai turės galimybę ne tik susipažinti su pagrindinėmis saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, bet ir sužinos, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje. Projekto metu taip pat vyks visuomenei atviri saugaus elgesio bangose mokymai Lietuvos pajūryje, gyvos transliacijos, konkursai ir kitos aktyvacijos, edukuojančios apie saugų elgesį vandenyje.
