Kanadą pasirinkusi pora čia bando žengti pirmuosius žingsnius ir atvirai prideda, kad nėra taip lengva, kaip jie galvojo. Nors Kanada atrodo ne tik įspūdinga, bet ir galimybių šalis, tačiau surasti joje savo vietą – užtrunka.
„Lietuvoje mes sukūrėme savo vestuvių fotografijos ir filmavimo verslą, kuris įsibėgėjo per pandemiją, taip pat aš dirbau ir pagal specialybę vaikų darželyje – sporto ir šokių mokytoja. Mums sekėsi, jau nereikėjo reklamos, kad būtume pastebėti. Kadangi esu motinystės atostogose, išvykti būtent dabar mums pasirodė geriausia idėja ir, tam tikra prasme, avantiūra. Žinoma, čia viską tenka vėl pradėti nuo nulio“, – sako Lina.
Jos vyras Deividas prideda, kad Lietuvoje tam tikru metu tapo nebeįdomu: „Čia turėjome viską – namus, verslą. Nusprendėme bandyti ir pažiūrėti, kas gali pavykti Kanadoje. Abu esame studijavę Anglijoje, keliavę po pasaulį, todėl išvykimas mums nebuvo svetimas.“
Išėjo iš komforto zonos
Pora pasakoja, kad laimėjo vizas į Kanadą, tad jų pirminis tikslas šioje šalyje pabūti metus. „Ta loterija išties daugiau sėkmės reikalas, tačiau mums abiem pavyko laimėti vizas iš pirmo karto. Svarbiausia buvo, kad vyras gautų vizą, nes aš būčiau galėjusi keliauti ir kaip turistė kartu su juo“, – sako Lina.
Kodėl būtent Kanada? „Žinoma, ši šalis pirmiausia traukia savo gamtos grožiu ir įspūdingu kraštovaizdžiu, nacionaliniais parkais. Mums kaip fotografams tai atrodė ir kaip puikus būdas papildyti savo portfolio išskirtinėmis nuotraukomis, apskritai – plėsti savo verslą visame pasaulyje. Žiūrėsime kaip seksis“, – sako Deividas.
Kaip dabar prisimena, į Kalgarį – miestą vakarinėje Kanados dalyje, Albertos provincijoje, kur gyvena daugiau kaip 7 milijonai žmonių, jie atvyko itin pozityviai nusiteikę. „Manėme, kad viskas vyks greitai ir sklandžiai. Turėjau pradėti fotografuoti, tiesa, nestandartiškai – čia Kanadoje yra populiaru, kai tu fotografuoji kitam fotografui, o jis vėliau tas nuotraukas retušuoja sau. Toks darbo pasiūlymas buvo neblogas, tačiau paskutinę akimirką darbdavys persigalvojo. Panašiai nutiko ir Linai, kuri turėjo pradėti dirbti kitoje srityje“, – kalba Deividas.
Pora priduria, kad džiaugiasi, jog pavyko butą, kurį galėtų nuomotis, susirasti per savaitę, tačiau situacija su darbais Kanadoje pasirodė gana įtempta. Daug ką apsunkina ir tai, kad pora kol kas neturi automobilio, kuris mieste tiesiog būtinas. Miesto struktūra tokia, kad patogiau ir greičiau keliauti automobiliu, o ne metro, autobusu ar kitu viešuoju transportu.
-
Audriaus iššūkiai: išsikapstė po baisios avarijos, bėgdamas „išmatavo“ 50 šalių, o į Monblaną įkopė be pasiruošimo
-
Emilija grimuotojos patirties sėmėsi Kanados kino institute ir filmų aikštelėse: „Nudegimai, randai. Pavykdavo tikroviškai“
-
Uolomis laipiojanti Jurga: „Jei pavyko iš penkiolikto karto įlipti į sieną, gal verta siekti ir kitų svajonių, klumpant penkiolika kartų?“
„Sunku pasakyti, su kuo tai susiję – ar šalis nukentėjo nuo pandemijos, ar dabar ne sezonas, nes išties daugelis vietinių dabar atostogauja/gyvena kitose šalyse, tačiau darbą susirasti pasirodė itin sudėtinga. Atrodo, kad išsiunčiame šimtus gyvenimo aprašymų, tačiau susisiekia vos keli žmonės. Ir tie darbai paprasti – tokie, kad tiesiog išgyventum. Tad kol kas dirbu restorane, tačiau artimiausiu metu turėčiau dirbti ir su fotografija“, – sako pašnekovas.
Lina dalijasi, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, užtenka turėti savo verslo feisbuko ar instagramo puslapį, o štai Kanadoje pasirodė labai svarbi internetinė svetainė. Jos kūrimas taip pat atėmė laiko ieškant darbo. Porai pasirodė, kad Kanadoje visai kitoks mados, stiliaus, kalbant tiek apie fotografiją, tiek bendrai, suvokimas. „Mums atrodo, kad šioje srityje jie vėluoja kone dešimtmečiu, ir kaip kalbėjome su kitais lietuviais Kanadoje, vietiniai vengia naujovių ir nemėgsta išsiskirti. Ypač tai matosi fotografijoje“, – sako pora.
Lina ir Deividas dalijasi, kad ieškant darbo pastebi ir keistus reikalavimus. „Aš mokiausi rinkodaros Anglijoje ir darbas su skaitmenine rinkodara yra būtent tai, ką galiu daryti. Bet, norint tokį darbą dirbti, kai kurie reikalauja, kad turėčiau 10 tūkst. sekėjų savo socialinėse paskyrose“, – sako pašnekovė.
Pieno pakelis – šeši doleriai
Paklausti, kokie yra kanadiečiai, Lina ir Deividas sako, jog jie pasirodę gerokai nuoširdesni ir draugiškesni nei amerikiečiai, tiesa, dirbtinumo juose taip netrūksta.
„Visgi, sakyčiau, kad šioje šalyje yra labai gera atmosfera. Mus nustebino, kokie čia visi aktyvūs – vaikšto, bėgioja, keliauja, važiuoja dviračiais, slidinėja. Tas mums labai patinka. Mums norėtųsi čia įsigyventi, tačiau visi lietuviai sako, kad pradžia bus sunki. Kiti net prideda, kad jeigu būtų žinoję, kas laukia, kažin ar būtų ryžęsi išvis čia atvykti. Gyvenimo sąlygos čia gali būti išties nuostabios, bet ir kainos – kosminės“, – kalba pora.
Jie priduria, kad, tarkime, degalai čia pigesni nei Lietuvoje, tačiau už galvos susiimti verčia maisto kainos. „Pavyzdžiui, pieno pakelis – 6 doleriai. Mes tikrai to nesitikėjome. Lietuvoje tikrai nežiūrėdavome į maisto kainas, o čia jau reikia skaičiuoti. Sakyčiau, čia yra kaip Šiaurės Amerikos Norvegija – nusiperki kelis daiktus ir jau nėra šimto dolerių“, – juokiasi Deividas.
Nuoma taip pat nėra pigi, pavyzdžiui, pusmečiui butas gali kainuoti 14 tūkst. dolerių ir savininkas gali prašyti iškart susimokėti tokią sumą. „Galima rasti ir pigesnį būstą, gyventi vadinamajame rūsyje, tačiau ten gali visai nebūti langų arba jie bus itin maži, tad toks variantas mums pasirodė netinkamas. Juolab kad auginame mažą vaikelį, tad norėjosi komforto“, – kalba Lina ir pasakoja, kad kelionė į Kanadą buvusi pirmoji sūnaus kelionė – ir dar tokia ilga.
„Turbūt labiausiai bijojome iškeliaudami su mažyliu, nežinojome, kaip jis įveiks skrydį, tačiau viskas praėjo gan sklandžiai. Nebuvo taip sudėtinga, kaip galvojome, bet nelengva. Na ir teko kurį laiką pakentėti, kol prisitaikėme prie pakitusio laiko ir kėlimosi 4–5 ryto“, – sako šeima.
Vieną dieną -40, kitą – +2
Oro sąlygos Kanadoje yra labai kontrastingos, todėl, kaip pasakoja pora, ne visi kanadiečiai mėgsta žiemą. Daugelis jų šalčiausiais orais net negyvena Kanadoje, o persikelia į šiltesnes vietas.
„Pavyzdžiui, prieš porą savaičių spaudė -40 laipsnių šaltukas, o pastaruoju metu jau yra +2. Tiesa, gyvenimas čia nesustoja, kai stipriai šąla. Man iki darbo gal 25 minutės kelio, tačiau kai eini, tai po kurio laiko pirštų pradedu nebejausti (juokiasi). Svarbiausia tokiu oru rengtis sluoksniais ir jeigu eitum daugiau kaip pusvalandį, jau būtų per šalta. Įdomu tai, kad šalis yra prisitaikiusi šalčiams ir čia yra specialios antžeminės perėjos, kurios vadinasi +15, t.y. ten palaikoma tokia temperatūra. Tokiomis perėjomis gali eiti per miestą, kai labai šalta, ir taip išvengti sušalimo. Didžiausias minusas – kontrastai, kadangi tokioje perėjoje sušyli, o išėjus į šaltį lengva sušalti. Tiesa, kol sužinojau apie šias perėjas, vaikščiojau įprastai ir kai manęs paklausė, kodėl jomis nesinaudoju, neturėjau ką atsakyti“, – juokiasi Deividas.
Lina priduria, kad Kanadoje tas šaltis visai kitoks nei Lietuvoje. „Kadangi labai sausa, šalčio pojūtis visai kitoks. Kai mes atvykome, spaudė -22, tačiau to visiškai nesijautė. Bet kai papučia vėjas, tada supranti, kas yra šaltis, atrodo, net smegenys užšąla“, – kalba pora.
Svajonėse – kelionės po Kanadą ir fotografijos visame pasaulyje
Ateityje pora turi minčių pakeliauti po vakarinę Kanadą ir pasigrožėti gamta bei parkais. „Mus traukia vakarinė dalis, nes kiek teko girdėti, tai Kanados vidurys neįdomus, tai daugiau lygumų kraštas. Domina ir rytinė dalis, kur galėtume keliauti palei vandenyną ir aplankyti nedidelius miestelius. Daugelis žmonių, kurie čia atkeliauja, nusiperka mašiną, tad ir mes apie tai galvojame, kadangi ir fotografuojant tai itin praverstų“, – kalba pora.
Lina ir Deividas sako, kad daugelis jų nesuprato – kodėl turint verslą, ką tik įrengtus namus ir ką tik gimusį sūnų jie nusprendė kažkur iškeliauti. „Tai, ką veikiame dabar, tai lyg spyris. Nėra taip lengva, kaip galvojome, bet iš tikrųjų mes to ir norėjome. Dabar jau mums tikrai nebėra nuobodu, tiesa, kol kas mintis čia likti išgaravo. Be to, visada galime grįžti, nors buvo metas, kai nemanėme, kad apskritai gyvensime Lietuvoje. Idealu būtų gyventi tarp kelių šalių ir fotografuoti visame pasaulyje – tokia būtų mano svajonė“, – sako Deividas.
„Šiandien jaučiamės kaip amerikietiškuose kalneliuose – vieną dieną aukštai, o kitą – krenti žemyn. Nebeliko jokio stabilumo, koks buvo Lietuvoje, bet mes nenorime pasiduoti. Kaip sako kiti lietuviai – išlieka stipriausi. Pažiūrėsim, ar mums pavyks“, – kalba pora.
