Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas juos džiugina, o gal kelia nerimą? Kokius ateities planus apie savo profesiją ir gyvenimą mūsų šalyje jie turi?
Šį kartą viešėjome Šiauliuose ir susitikome su abituriente Goda Samalionyte.
Nors aštuoniolikmetė Šiaulių Romuvos gimnazistė yra laimėjusi lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą (užėmė pirmą vietą šalyje), tačiau arčiau širdies jai tikslieji mokslai. Iš tiesų Goda Samalionytė svajoja apie aviacijos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kiek domėjosi, studijos apimtų ir programavimą, ir matematiką, taigi akiratį daugiau nei praplėstų.
Laisvu metu nemažai nevyriausybinėse organizacijose savanoriaujanti Goda jau yra įgijusi projektų rašymo ir komunikacijos įgūdžių. Mergina neabejoja, kad tai prisidės prie sėkmingos jos ateities karjeros, o kur ši bėgs, būsima abiturientė dar nėra apsisprendusi: vilioja studijos Vilniuje, o po jų gal vėl pasuks į numylėtus Šiaulius.
Apie talentą greitai įsisavinti žinias prasitaria Goda ir pokalbio metu. Kiek tik pati prisimena, gana anksti ėmėsi savarankiškai skaityti knygas, taisyklingai rašyti.
Gyvybės pulsą Šiauliams grąžina ES investicijos
Gyva žaizda moksleivė vadina laiką, kuomet Šiauliuose neliko universiteto. Jaunimui emigravus ne tik į užsienį, bet ir išvykus studijuoti į kitus miestus, tai labai pasijuto. Tarsi neliko miesto pulso.
Tačiau šiandien miestas jau bunda. Gyvybė grįžta: nemaža dalimi prie to prisideda ir gražėjantis miestas, tvarkoma jo infrastruktūra. 140 mln. eurų investicijų iš ES labai keičia Šiaulių miesto veidą ir gyvenimą: atnaujinta miesto parko estrada (kur mėgsta rinktis jaunimas), kultūros centras (reprezentacinė miesto vieta, pritraukianti žmones ir iš kitų miestų), atnaujinti ir renovuoti dviračių takai.
Šiandien miestas jau bunda. Gyvybė grįžta.
Norint pajusti ir įvertinti pokyčius gyvai, labai verta leistis po Šiaulius ir jų apylinkes dviračiais. Siūlomas maršrutas – 17 km ilgio takais Šiauliai–Bubiai–Kurtuvėnai. Nuo Kurtuvėnų iki Bubių eina vienas iš pirmųjų asfaltuotų dviračių takų Lietuvoje.
Pusiaukelėje dviratininkams teks įveikti statų Aukštelkės kalną, nuo kurio atsivers gražuolė Šiaulių miesto panorama, o kur dar pakely lankytinos vietos: Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras, Kurtuvėnų dvaro sodyba ir t.t.
Žinant, kaip atsinaujino ir pasikeitė miestas, matyt, neverta stebėtis, kad jau ne pirmi metai, kai Šiauliai tampa traukos centru ir mūsų kaimynams latviams, lenkams, taip pat ir lietuviams iš kitų rajonų. Dažna situacija, kad šiltuoju metu prieš savaitgalį sunkiai rasite čia ir nakvynės vietų.
Šeimų miestu praminti Šiauliai atvykėliams įdomūs ir Kryžių kalnu, ir vieninteliu Lietuvoje Katinų muziejumi, ir Chaimo Frenkelio vila, kuri vasaros pradžioje džiugina fantastiškais rožynais, taip pat vandens telkiniais ir parkais garsiajame Pietiniame rajone.
Laimingi ir vietinių, ir čia atvykusių tėvų veidai, nes jų atžalos turi kuo užsiimti rekreacinėse už ES lėšas sutvarkytose žaliosiose zonose, o ypač Talšos ežero pakrantėje. Jei reikia orientyro, ieškokite minėto ežero pakrantėje gigantiškos lapės skulptūros.
„Visgi išėjus į miesto gatves norėtųsi daugiau jaunimo šurmulio ir juoko, tad jaunimo organizacijos stengiasi, kad ši dvasia sugrįžtų. Mieste organizuojama nemažai renginių, puikus pavyzdys yra Šiaulių naktys“, – detalizavo Šiaulių Romuvos gimnazijos dvyliktokė G. Samalionytė.
Vakarais jaunimas, jos tikinimu, mėgsta pasisėdėti prie miesto parko estrados, ten viskas gražu, renovuota, nemažai jaunimo pritraukia ir treniruokliai.
Pašnekovė sako, kad jaunimo situaciją mieste gerina ir tai, kad esama studentų: veikia Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Šiaulių valstybinė kolegija ir kt.
Modernios vietos jaunimo moksliniam smalsumui
Viena tokių vietų drąsiai galima vadinti Šiaulių „Steam“ centrą (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos). Galimybę lankytis jame mokiniai skaičiuoja nuo 2020 m. balandžio. Beje, būtent Saulės mieste šis centras duris atvėrė pirmiausiai.
ES investicijų lėšomis įkurti analogiški mokslo centrai Lietuvoje dar veikia Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje.
Šiaulių centro vadovė Sigita Gintilaitė yra sakiusi, kad moksleivių susidomėjimas centro veiklomis didžiulis, kasdien sulaukiama užklausų iš mokyklų tiek dėl formaliojo, tiek dėl neformaliojo vaikų ugdymo.
Į centrą daugiausia mokinių atvyksta iš Šiaulių regiono mokyklų, o skaičiuojant nuo veiklos pradžios Šiaulių STEAM centre jau apsilankė daugiau kaip 60 mokyklų, siūlomus tyrimus atliko daugiau kaip 12 tūkst. mokinių.
Įvairių veiklų metu mokiniai pamato, kad realiame gyvenime ribos tarp atskirų mokomųjų dalykų išsitrina.
Keturiose STEAM centro laboratorijose mokiniai turi galimybę atlikti tiriamuosius darbus su nauja, kokybiška laboratorine įranga. Įvairių veiklų metu mokiniai pamato, kad realiame gyvenime ribos tarp atskirų mokomųjų dalykų išsitrina, o tokios disciplinos kaip fizika, chemija, matematika realiai yra visur aplink mus, kiekviename daikte ar procese.
Šiaulietė Goda, kaip ir jos bendraminčiai, – ne išimtis. Pasidomėjus, kur dažniau, STEAM centre ar atnaujintame dviračių take, pačią Godą galima sutikti, mergina neslapukauja: dviratį mina dažniau, bet ne todėl, kad būtų labai sportiška.
Jai tiesiog patinka leisti laiką gamtoje, o jos Šiauliuose daug: ir vietiniai parkai, ir Talšos ežero pakrantė su žaluma nuostabi.
„Pati su draugais keliauju į STEAM erdvę pasidomėti gamtos ir inžinerijos mokslais. Dažnai jame išvysti galima ir moksleivių klases: inovacijos traukia jauną žmogus, per matomus pavyzdžius ir mokytis lengviau.
Kaip išskiriama DNR dalelė? Kaip vyksta distiliacija? Tokie ir panašūs klausimai šiame centre už ES lėšas įkurtose laboratorijose randa atsakymus.
Šių praktinių įgūdžių lavinimas ugdo reikiamas jaunimo kompetencijas gamtos mokslų ir inžinerinėse srityse. Tiesa ta, kad praktika jaunam žmogui visad įdomiau nei sausa teorija.
Miesto jaunimas taip pat turi daug galimybių savanoriauti, tokiu būdu atrasti talentus, išsigryninti savo stiprybes, bet reikia miestui ir daugiau iniciatyvos iš paties jaunimo pusės“, – mano Goda.
Šiaulių ambasadorė dar po dešimties metų Šiaulius tikino matanti kaip modernų, inovatyvų ir iš toli šviečiantį miestą.
Kaip to pasiekti? Godos įsitikinimu, gerinant švietimą, didinant ugdymo kokybę.
Tik tokiu būdu gerėtų ir Lietuvos jaunimo kasdienybė. Taip pat labai reikėtų mokinių atvirumo mokytojams, kad bendra kalba užgimtų.
„Romuvos“ gimnazistė to ir linki savo miestui ir visos Lietuvos jaunimui, o pati tikina besijaučianti laiminga Šiauliuose. Mieste, kuris nebijo keistis, moka augti. „Mylėti ir palaikyti jį tikrai yra už ką, tegul tik auga“, – atsisveikinant linkėjo gimnazistė.
20 metų sėkmės istorija
Lietuva beveik per 20 metų narystę Europos Sąjungoje pritraukė kone 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius mato ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 metų laikotarpiu sulauksime 8 milijardų ES investicijų, kurios atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, su talentingais jaunuoliais kalbėdamiesi apie tai, kokią jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.