Paprašyta praskleisti naujausios savo knygos, Šikamiškio kronikos, skraistę, pašnekovė atskleidžia, kad tai iš miesto į kaimą pabėgusių ir beveik laukinį gyvenimą jame atradusių žmonių istorijos.
– Ieva, kaliošais, purvinomis panagėmis ir basomis kojomis... Ar tokia ta kaimo, esančio Dzūkijos miškų apsuptyje, jūsų vienkiemio laimė? Kaip pati ją matote?
– Vienkiemio laimė yra ne kaliošuose, panagėse ar kojose. Ji yra tame, kad esi laisvas nuo žmonių žvilgsnių, vertinimų, smerkimo. Tame, kad pagaliau pradedi matyti savo gyvenimą ir save patį tokį, koks ir esi.
