Vieniems tyčiojantis, kad neva čia jokios problemos nėra ir diskusija tinkama tik miesto šunų augintojams, o kitiems iki skausmo įrodinėjant, kad tema aktuali, tik ne kiekvienam įkandama, nes, matyt, patys seniai ant karšto grindinio vasarą stovėjo, 15min mėgina atsakyti, kiek iš tiesų grėsmės šioje situacijoje esama.
„Pabandykite tokią kaitrią dieną, kaip ši, patys ant asfalto basomis nuo ryto iki vakaro pastovėti, matyt, baigsite reanimacijoje, taip ir šunims.
Netampykite jų ilgus kilometrus karštomis dienomis. Šunų pėdutės – šeimininkų sąmoningumo reikalas, taigi žmogus turėtų sąmoningas išlikti ir savo gyvūną prižiūrėti“, – paklaustas, apie keturkojų nudegimus karštomis vasaros dienomis, tikino veterinaras.
Ragina nepamiršti vandens
„Kadangi pats auginu du kanadietiškus taksiukus, žinau, kad yra žmonių, vedžiojančių šunis ir 10 ar 15 kilometrų, bet ne per tokią kaitrą.
Čia kalba apie gyvūno priežiūrą. Vasarą būtina atsižvelgti į asfalto temperatūrą ir nevesti juo įkaitusiu savo gyvūno. Jei žmonės išliks sąmoningi ir protingi, tiek ir gana bus.
Na, ir nepamirškite vandens, per karščius galima gyvūną juo padrėkinti, dažniau pagirdyti, toks ir būtų mano linkėjimas, nepamesti proto per karščius“, – sakė A.Kviklys.
Socialiniuose tinkluose plintant raginimui per karštymetį nepamiršti augintinių pėdučių, veterinaras apeliuoja į žmogiškumą.
Vilnietė Jurgita kasdien vedanti į lauką du savo augintinius, pinčerį Maką ir mišrūnę Lotą, svarstė, kad gal tie nudegimai aktualesni karštesnių klimato zonų gyventojams, nes Lietuvoje retai kada ta asfalto danga iki 40 laipsnių įkaista.
Bet sveikas protas, anot jos, vedžiojant šunis visad reikalingas. Ji pati su jais eina labiau link žalių plotų, asfalto plytelių tenka minimaliai, o kai tik galimybės leidžia, ganytis savo keturkojus veža į mišką. Ten jie ir uogauti, ir grybauti jau pramokę. Taigi, ir pramogų nei mieste daugiau.
Skauda ir gyja ilgai
Tuo metu auksaplaukių retriverių veisėja iš Aukštaitijos Eglė Skaržauskė sako, kad šunims pėdų nudegimai yra be galo skausmingi ir ilgai gyja, todėl verta pasistengti, kad pavyktų jų išvengti.
„Karštą vasaros dieną gali šunį vesti į lauką anksčiau ryte, kol dar asfaltas neįkaitęs, o dėl vakaro, per dieną įkaitęs asfaltas taip greitai neatvėsta, tad reikėtų ir tai įvertinti.
Na, ir pasistengti, kad gyvūnas eitų žole. Deja, bet kito apsaugos būdo nėra. Nuo įkaitusio asfalto ir karščio nepadeda jokie pėdučių tepalai. Jeigu kažkas teigia kitaip, tai tik reklama. Įprastai tepalai pasitelkiami jau gydant pėdučių nudegimus, bet apsaugai jų niekas nenaudoja.
Pastaruoju metu išpopuliarėjo žieminiai batukai šunims, tačiau vasarą jie šutina šunų pėdas: šuo per jas prakaituoja, tai geriau nereikia...“
Nudegimus būtina įsivertinti
Į klausimą, kaip elgtis, jei vis tik augintinio pėdutės nukentėjo, veisėja mini, jog svarbu įsivertinti, kokio lygio tai nudegimas.
Jeigu labai stiprus, gal teks pagalbos pas veterinarus ieškoti, o jei ne, gal ir gydantys tepalai įsigyti iš veterinarinės vaistinės pagelbės.
Įprastai savo kojų pagalvėlių drėgnumą šunys palaiko jas laižydami ir valydami, tačiau kartais pėdutės gali pradėti džiūti ir luptis. Tokiu atveju gali tekti panaudoti specialų drėkiklį ar gyvūnams tinkantį vazeliną.
Liaudies medicina pataria nudegusias pėdutes mirkyti vėsioje baltojo ąžuolo žievės arbatoje, bet gal geriau nesavivaliauti ir leisti nuspręsti profesionalui, kas geriausia nuo karščio nukentėjusioms kojų pagalvėlėms.
Kaip suprasti, kad augintinio pėdutės pažeistos:
- Jos kraujuoja;
- Gyvūnas šlubuoja ir vengia statyti ant žemės sužeistą galūnę;
- Pėdutė paraudusi, pūslėta, patinusi;
- Pakitusi pagalvėlių spalva;
- Gyvūnas vis laižo ir kramto letenas.
