Visuomenės sveikatos specialistai su šiais iššūkiais susiduriantiems LGBT+ bendruomenės nariams atsako, kaip pasirūpinti savimi ir pagerinti gyvenimo kokybę, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ pranešime spaudai.
Jo vadovė Guoda Ropaitė-Beigė džiaugiasi, kad biuras šiais metais pirmą kartą jungiasi prie „Baltic Pride“ savaitės renginių ir birželio 4 d. „persikels“ į visai neseniai šalia Baltojo tilto atsiradusią Tolerancijos gatvę. Anot jos, vertinant LGBT+ bendruomenės palaikymą, visuomenėje stebime teigiamų pokyčių, tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriame pačios bendruomenės narių emocinei sveikatai.
„Siekiame, kad Vilnius taptų sveikiausia Europos sostine, ir rūpinamės be išimties visų vilniečių gerove. Pradėkime nuo meilės sau, nes jei žinosime, kaip padėti sau išlikti sveikiems ir žvaliems, sugebėsime pasirūpinti ir savo artimaisiais.
Turėdami tokį tikslą, šiais metais jungiamės prie „Baltic Pride“ judėjimo ir organizuojame specialią erdvę prie Baltojo tilto, kurioje LGBT+ nariai ir jų artimieji galės apie savo sveikatą pasikalbėti su psichologais bei kineziterapeutais.
Skatinsime daugiau sužinoti apie relaksacijos, įtampos atpalaidavimo, gilaus kvėpavimo ir masažo pratimus, pasikonsultuoti su psichologu bei pajusti, kiek daug iš tikrųjų reiškia šilti, nieko nekainuojantys apkabinimai, suteikiantys emocinį palaikymą ir padrąsinimą“, – pasakoja G.Ropaitė-Beigė.
Vadovė kviečia daugiau dėmesio skirti LGBT+ bendruomenės narių emocinei sveikatai ir susimastyti apie tai, kokią įtaką jai daro išgyvenimai, patiriami dėl priešiško visuomenės požiūrio ir atstūmimo:
„Stengiamės ugdyti tolerantišką ir kitų iššūkiams jautrią tautą, tačiau dar tikrai turime kur tobulėti. Be visuomenės švietimo, itin svarbu mažinti su LGBT+ bendruomene susijusią socialinę stigmą, kuri daro stiprų neigiamą poveikį jos narių psichologinei savijautai ir dažnai atitolina jų sprendimą ieškoti pagalbos, kai jos išties reikia.“
Išgyvenimai – sudėtingi ir priverčiantys susimąstyti
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pasakoja, kad dėl Lietuvoje vis dar vyraujančio neigiamo požiūrio į LGBT+ asmenis ir iš to kylančios neapykantos, jam, kaip ir bet kuriam kitam šios bendruomenės nariui, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais emociniais iššūkiais.
„Asmeniškai aš politikoje vis dar susiduriu su dvigubais standartais. Kartais tenka dirbti gana intensyviai, siekiant oponentus įtikinti savo siūlomų iniciatyvų, skirtų apginti žmogaus teises, svarba bei reikšmingumu. Džiaugiuosi, kad galiu gyventi atvirai, tačiau toks bendruomenės stigmatizavimas sukuria daug papildomų iššūkių žmonėms, kurie to padaryti dar nėra pasirengę“, – sako politikas.
Anot jo, LGBT+ nariai bijo sukelti neigiamų emocijų savo artimiesiems, prarasti darbą ar socialinį statusą. T.V.Raskevičius sako, jog baimė yra viena sudėtingiausių žmogaus emocijų, lemiančių itin prastą psichologinę būseną, o dėl visuomenės negebėjimo priimti kitokių žmonių, jiems gali būti sunku priimti ir save. Toks stigmatizavimas gali padidinti psichologinį skausmą, kuris gali sukelti depresiją ar mintis apie savižudybę.
„Aš turiu užsiauginęs ganėtinai storą odą, tačiau man labai liūdna dėl jaunų LGBT+ žmonių, matančių, kokių neapykantos žinučių gali susilaukti viešai atsiskleidęs asmuo. Aš pats lankausi pas psichologą.
Man tikrai nėra gėda pripažinti, kad tai darau, nes manau, jog tai yra brandaus bei savo problemas suvokiančio žmogaus bruožas. Taip pat labai padeda ir šeima, draugai bei kolegos, tarp kurių jaučiuosi gerbiamas, mylimas ir vertinamas“, – kalba T.V.Raskevičius.
Meditacija – psichinės gerovės išsaugojimui
„Vilnius sveikiau“ psichologė Milda Okaitė patvirtina, kad vienišumas, diskriminacija ir visuomenėje vyraujanti stigma turi reikšmingos įtakos LGBT+ bendruomenės narių psichinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad, lyginant su heteroseksualiais asmenimis, seksualinėms mažumoms priklausantys žmonės turi didesnį polinkį į psichikos sveikatos sutrikimus, dažniau skundžiasi prasta psichologine būkle ir bando žudytis, jaučia didesnį polinkį į priklausomybes.
„Siekiant padidinti savo psichologinį atsparumą neigiamai aplinkai, stresui, baimėms ir diskriminacijai, labai svarbu neatsiriboti nuo socialinės aplinkos bei apsupti save žmonėmis, kurie pasižymi panašiomis vertybėmis ar nuostatomis. Artimųjų ir draugų palaikymas iš tiesų turi reikšmingą poveikį: mažėja vienišumo jausmas, lengviau pritapti aplinkoje, susidoroti su kylančiu stresu.
Taip pat nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus, kurie palaikytų ir padėtų spręsti iškilusias psichologines problemas. Rūpinantis savo emocine sveikata ne mažiau svarbu pasirūpinti ir fizine sveikata: visaverte subalansuota mityba, aktyvumo palaikymu, kokybiško miego įpročiais, darbo ir poilsio režimo sudarymu“, – sako M.Okaitė.
Psichologė įvardija, kad vienas iš būdų pasirūpinti savimi ir pagerinti savo psichologinę būseną yra meditacija. Šis užsiėmimas gerina koncentraciją ir dėmesį, padeda geriau suprasti save bei teigiamai veikia savivertę, mažina streso, nerimo lygį, nuovargį.
Šalia meditacijos galima išbandyti ir kitus nusiraminimo būdus: kvėpavimo pratimus, dėmesingo įsisąmoninimo praktikas, mėgstamą fizinę veiklą ar hobius, bendravimą su artimais žmonėmis, skirti laiko sau.
Įtampa sukuria ir fizinius negalavimus
Anot „Vilnius sveikiau“ biuro kineziterapeutės Gretos Vasiliauskaitės, emocijos nėra atsiejamos nuo fizinio kūno, nes mintys tiesiogiai jį paveikia. Jaučiant nerimą, baimę ir panašius neigiamus jausmus, kūnas reaguoja į tai susigūždamas, įtempdamas raumenis, užlaikydamas kvėpavimą arba kvėpuodamas trumpais ir negiliais įkvėpimais, tarsi kovos ar bėgimo parengtyje.
„Patiriant nuolatinį nerimą ar stresą, žmogus dažniausiai pripranta prie tokių kūno reakcijų, tačiau įtampa kaupiasi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Užsitęsus streso būsenai vystosi lėtiniai nugaros, kaklo, galvos skausmai, gali atsirasti raumenų disbalansas, kankinti nuolatinis pykinimas, galvos svaigimas, kūno pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, padidėja traumų rizikos tikimybė. Taip pat stresas gali prisidėti prie įvairių lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo“, – sako kineziterapeutė.
Užsitęsus streso būsenai vystosi lėtiniai nugaros, kaklo, galvos skausmai, gali atsirasti raumenų disbalansas.
G.Vasiliauskaitė pažymi, kad veiksmingiausiai kūną ir protą atpalaiduoja gilus kvėpavimas, kuriam nereikia specialaus pasiruošimo ar vietos. Gilūs, ilgi, pilvą pripildantys ir pečių į viršų nekeliantys įkvėpimai pro nosį bei dar ilgesni iškvėpimai pro burną – taip kvėpuojant bent kelias minutes, atpalaiduojama nervų sistema, kuri atsakinga už kūno raumenų įtampą, todėl kartu atsipalaiduoja ir kūnas.
Taip pat veiksminga kvėpavimo pratimus derinti su švelniais tempimo pratimais, tempiant kaklo, krūtinės, nugaros raumenis, lengvai pirštais pamasažuojant galvos raumenis aplink smilkinius, žandikaulį ir pakauškaulį.
