Pirmasis nėštumas – vos septyniolikos
Po tėvų skyrybų Sandra su mama persikraustė į Anykščių rajoną, kaip, deja, dažnai būna, santykiai su tėvu nutrūko. Mama susirado patėvį, namuose dažnai buvo girtaujama.
Moteris neslepia, jog nepatikdavo grįžti namo, bijodavo išgėrusio mamos draugo. Santykių nepagerino ir žinia, jog tuo metu septyniolikmetė Sandra laukiasi. Iš pradžių moteris papasakojo tik mamai, vėliau, kai nebebuvo kaip slėpti, ši pasakė ir patėviui. Vyro reakcija buvo audringa: sugyventinę primušė už slėpimą, o podukrą išvarė iš namų.
Taip gaudavau, kad savaitėmis negalėjau išeiti iš namų, būdavau sutinus, pamėlus, apdaužyta, – iki skausmo atvira Sandra.
Iš vaikelio tėvo Sandra pagalbos nesulaukė, jis neigė, jog vaikas jo, ir prašė negadinti jam gyvenimo. Gimusią mergaitę vyras pripažino tik prieš penkerius metus, kai atsirado įstatymas, reikalaujantis nurodyti tėvystę.
„Man gyvenime labai nesisekė su vyrais“, – dabar sako Sandra. Mamos perkalbėtas patėvis leido grįžti į namus, juose ji augino gimusią dukrelę, tačiau vis tiek nesijautė gerai, saugi, čia likti nesinorėjo.
Tad po kelerių metų pabandė kurti santykius darkart. Su antru savo gyvenimo vyru moteris praleido 8 metus.
„Santykių pradžia buvo labai graži, jis gerai sutarė su mano dukryte, atrodė, kad mumis rūpinsis, bus lengviau“, – pasakoja dabar.
Netrukus po apsigyvenimo kartu šeimoje gimė du sūnūs, tačiau santykiai su vyru ėmė byrėti, atsirado smurtas. „Taip gaudavau, kad savaitėmis negalėjau išeiti iš namų, būdavau sutinus, pamėlus, apdaužyta“, – iki skausmo atvira Sandra.
Paklausta, kodėl kentė tiek metų, iki šiol negali atsakyti, išeiti lyg ir nebuvo kur. „Gal sulaikydavo tai, kad jis neskriaudė vaikų, mušdavo tik mane. Atrodė, aš galiu iškentėti, nieko kitaip jau nebus, net galvodavau, kad čia normalu“, – atsidūsta moteris.
Nepaisant pasiryžimo gyventi su smurtautoju, viskas tik blogėjo, o vyro užgėrimai dažnėjo. „Po ilgo gėrimo jam imdavo vaidentis. Niekada nežinodavai, kas pasirodys, ką sugalvos. Būdavo labai baisu, labiausiai dėl vaikų saugumo, supratau, kad šitaip jau neįmanoma“, – apie galiausiai priimtą sprendimą skirtis pasakoja moteris.
Pasiėmusi vaikus ji išėjo į mamos butą, kuris tuo metu buvo tuščias.
„Gerdavau, nes blaivia galva tiesiog nepakėliau tokio gyvenimo“
Šiuo metu Sandra gyvena su vyru, drauge su juo augina dar du berniukus. Šeimoje būna visko, tačiau kartu jie jau 12 metų. „Norisi stengtis, kažką keisti, kad gyventume gražiau, geriau, ypač dėl vaikų. Viską galiu padaryt dėl jų“, – tvirtina daugiavaikė mama.
Pasakodama apie save moteris neslepia, jog tikrai ne visada elgėsi ir gyveno pavyzdingai.
Man skaudu ir gėda prisiminti, kaip gyvenau, to pakartoti jau nenoriu.
Užaugusi namuose, kur nuolat buvo girtaujama, ji ir pati nevengdavo išgerti. „Pati sau negaliu atsakyti, kodėl gerdavau. Visą vaikystę mačiau, kaip alkoholis keičia žmones, kokiais jie tampa, bet kartais atrodydavo, jog blaivia galva aš neištversiu, nepakelsiu tokio savo gyvenimo. Visada buvau tvarkinga, rūpinausi vaikais, gaminau, tik alkoholis buvo didžiausias mano priešas“, – praeitį vertina moteris.
Sustoti Sandrą privertė sukrėtimas, kurio pamiršti ji negali iki šiol, – reali grėsmė prarasti vaikus. „Taip, buvo“, – tyliai sako ir ilgam nutyla, o paskui prisipažįsta, jog niekada negalėtų gyventi be vaikų ir viską padarytų, kad tik nusipelnytų galimybės juos auginti pati.
„Mečiau labiausiai dėl jų, bet ir dėl savęs pačios. Man skaudu ir gėda prisiminti, kaip gyvenau, to pakartoti jau nenoriu. Noriu būti geriausia mama savo vaikams, jie man patys svarbiausi“, – sako paklausta, kas padeda išsilaikyti.
Gražių žodžių Sandra negaili ir socialinei darbuotojai, kuri lanko ir prižiūri šeimą. Sako, kad iš šios moters sulaukia tik palaikymo ir paskatinimo nesustoti, nei kontroliuojama, nei prižiūrima ji nesijaučia. Sandra tiki, jog su jos ir vaikų pagalba atgal ji nebegrįš, ir nuo šiol jos gyvenime bus daugiau baltos, ne juodos spalvos.
Labiausiai stabdo pasitikėjimo savimi stoka
Vyriausioji Sandros dukra jau savarankiška, prieš keletą metų gyventi ir dirbti išvyko į užsienį. Du vyresnieji sūnūs paaugliai, mažieji dar darželinukai.
„Su paaugliais būna visko, mūsų požiūriai ne visada sutampa. Su mažyliais viskas gerokai paprasčiau, mes viską darome kartu, ir namus tvarkom, ir maistą gaminam“, – apibūdina šeimos kasdienybę.
Per tėvų susirinkimus mokykloj ar daržely bijau praverti burną, visada tyliu, kad niekas nematytų. Šypsausi tik sučiauptomis lūpomis.
Moteris sako, jog gyvenime jai labai trūksta pasitikėjimo savimi. Ji visuomet galvoja apie save prastai ir yra įsitikinusi, jog jai niekas nepavyks dar prieš pabandant. Vienintelė veikla, kuri teikia džiaugsmo, – rankdarbiai.
„Man labai patinka daryti darbelius su vaikais, padėti jiems ką paruošti mokyklai ar darželiui. Tuomet stengiuosi ir man pavyksta juos nustebinti, pradžiuginti. Tokiais momentais patikiu, kad ir aš kažką sugebu padaryti“, – sako pašnekovė.
Prie nepasitikėjimo savimi ir baimės bendraujant daug prisideda tai, jog jau kelerius metus Sandra negali šypsotis. „Laukiantis penktojo mažylio, darėmės namuose remontą. Buvo vasara, karšta, labai užsimaniau šokolado, kuris buvo šaldiklyje, - padėjau, kad neištirptų. Kandau jį įšalusį ir nusilaužiau priekinį dantį.
O tada ir prasidėjo: skausmai, dantų gedimas ir trupėjimas, galiausiai priekinių dantų beveik nebeliko, – paaiškina kaip nutiko, kad burną nuolat tenka dengtis ranka. – Per tėvų susirinkimus mokykloj ar daržely bijau praverti burną, visada tyliu, kad niekas nematytų. Šypsausi tik sučiauptomis lūpomis“, – pasakoja ir užsimena nenorinti pridaryti gėdos savo sūnums.
Kaime, kuriame gyvena šeima, tėra vienas didelis ūkininkas, galintis pasiūlyti darbą. Moters vyras dirba, o ji būna namuose, rūpinasi vaikais. Sako, jog mielai eitų dirbti, bet artimiausi Darbo biržos kursai už 40 kilometrų nuo namų.
„Žinau, kad kol reikia pasiimti vaikus iš darželio, suderinti nepavyks, bet jau liko nedaug, mažiausias tuoj eis į mokyklą, o tada taip norėčiau turėti drąsos ir pabandyti realizuoti save“, – dalijasi mintimis.
Iniciatyva „Sugrąžintos šypsenos“
Sandra viena iš daugelio Lietuvos moterų dėl nėštumų, žindymo, smurto ar nepritekliaus netekusi sveikų dantų ir galimybės drąsiai šypsotis. Sužinojusi, kad gaus nemokamą gydymą, moteris neslėpė dėkingumo ir džiaugsmo.
„Niekada gyvenime nesu patyrusi jausmo, jog kažkas kažką daro dėl manęs, tiesiog iš gerumo. Tai yra neįtikėtina, labai jums ačiū, – sakė moteris. – Visi, kas mane pažįsta, žino, kad labai stengiuosi, keičiu savo gyvenimą, noriu, kad vaikai manimi didžiuotųsi. Šita pagalba man be galo svarbi ir neleis pasiduoti.“
Padėti Sandrai ir kitoms moterims šiuo metu yra Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo prioritetas. Fondas visoje Lietuvoje vienija gydytojus, norinčius neatlygintinai prisidėti prie pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms.
Į prašymą skirti lėšų ir padengti dalies pacientų gydymo kaštus atsiliepė vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Eurovaistinė“ ir lietuviško burnos priežiūros priemonių prekės ženklo „Ecodenta“ gamintojai „BIOK laboratorija“. Jų ir fondo bendros iniciatyvos „Sugrąžintos šypsenos“ dėka šypsotis jau netrukus galės ir Sandra.
Visus, norinčius, kad Lietuvoje būtų daugiau besišypsančių moterų, Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondas nuoširdžiai kviečia prisidėti prie iniciatyvos ir įsigyti „Ecodenta“ burnos priežiūros priemonių „Eurovaistinė“ tinklo vaistinėse, 32 centai nuo kiekvienos parduotos prekės bus skirti grąžinti šypsenas Lietuvos moterims.
