Algirdas juokauja, kad saulės elektrinė nebuvo pastatyta taip greitai, kaip jis norėjo, dėl to, kad ilgiau užtruko šeimos biurokratija. Pasirodo, jo žmona iš pradžių negalvojo, kad tokio dalyko išvis reikia.
„Iš pradžių leidimo nedavė, bet yra, kaip yra (juokiasi). Saulės elektrinės – pažangu, nes iš kurgi kitur Lietuvai gauti elektrą? Kito kelio aš nematau“, – sako A.Žeižys, kuris greičiausiai yra vyriausias „saulininkas“ (taip tarpusavyje vienas kitą vadina saulės elektrinių savininkai) Lietuvoje. Jis priduria, kad per mėnesį išnaudoja ne tiek daug – 150 kW, tačiau savo ateities be saulės elektrinės neįsivaizduoja.
Su žmona susipažino per... elektrą
Ona Danutė, Algirdo žmona, sako, kad jos vyras labai gabus žmogus, tačiau itin kuklus. Iš Rokiškio kilęs Algirdas visą gyvenimą mokėsi, mokė ir dirbo pačius įvairiausius darbus, iš kurių pagrindinis – mokytojo.
„Fizika, chemija, matematika, elektra, dujos, dailė, tekinimas, litavimas, pjovimas, mūrijimas, medžio darbai... galiu tęsti ir tęsti. Tai visos sritys, kuriose jis yra labai stiprus ir jas puikiai išmano“, – kalba Ona Danutė apie savo vyrą, su kuriuo kartu gyvena jau 66 metus.
Beje, ir poros pažintis susijusi su elektra – jie susipažino kursuose bežaisdami tinklinį, o vakare Onai Danutei reikėjo rašyti referatą. Kadangi dėl kažkokios priežasties kambaryje nebeveikė elektra, buvo pasiūlyta pakviesti vaikinus, kad padėtų, tarp jų buvo ir Algirdas. Taip ir susiėjo abudu ir pradėjo kurti gyvenimą – jie gyveno ir dirbo Vilkaviškyje, Paežeriuose, po kurio laiko, 1961-aisiais, persikėlė į Raudondvarį, kur pasistatė namus, ir kur, kaip sako Ona Danutė, jos vyras padarė labai daug gero.
Beje, Pilviškiuose (Vilkaviškio rajone) šeima irgi turėjo namą – Algirdo tėvas kažkada rado dirvoje auksinių Honkongo pinigų dėžutę ir pardavęs juos pasistatė namą.
Algirdo tėtis Rokiškyje buvo rangovas, labai turtingas žmogus ir, nors nemokėjo rašyti, statė įvairiausius pastatus, mokyklas (pavyzdžiui, jo pastatyta pradinė mokykla buvo pavadinta Juozo Tūbelio vardu, dabar ten muzikos konservatorija, kurioje ruošia vargonininkus), restoranus, banką, kepyklą, pienines, kalėjimus. „Nors nemokėjo nei A, nei B parašyti, pinigus skaičiuoti mokėjo“, – sako Algirdas ir priduria, kad tėtis buvęs įskųstas ir pražudytas kalėjime.
„Aš pats visą gyvenimą dėsčiau – matematiką, fiziką, astronomiją, darbus – viso to mokiau Pilviškiuose, Vilkaviškyje, Vilkijoje ir kituose miestuose. Dirbau ir profesinėje mokykloje, ir vidurinėje vakarinėje, gamybiniame mokymo kombinate. Dar ir dabar skambina, sveikina buvę abiturientai. Baigiau ir veterinarijos akademiją, ir ūkyje pradirbau 12 metų. Esu laimėjęs medinių žaislų konkurse pirmąją vietą – tie žaislai turėjo būti pradėti gaminti, tačiau, kai prasidėjo atgimimas, viskas keitėsi“, – sako Algirdas ir ne kartą pamini, kad jam sąžiningumas labai svarbi savybė ir jis pats buvęs labai sąžiningas.
„Negaliu pakęsti vagysčių, nesąžiningumo, niekada nesu davęs kyšio. Visada sakau, ateik ir pasakyk, ko tau reikia, tik nevok“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas apie laisvalaikį ir kasdienybę, Algirdas sako, jog internetu nesinaudoja, tačiau apie viską žino – turi, su kuo pasišnekėti, kainas patyrinėti, todėl jis puikiai gaudosi įvairiose naujovėse, kurias pritaiko ir savo gyvenime.
Džiaugiasi įsigyta saulės elektrine
Kalbėdamas apie neseniai įsirengtą saulės elektrinę, Algirdas užsimena, kad kurį laiką ieškojo, kur galėtų ją įsigyti, svarstė įvairius variantus, tarėsi, tačiau pats sprendimas, pasak pašnekovo, atėjo gana ekspromtu.
„Pamačiau, kad ant lentos kabo skelbimas, nusiplėšiau lapelį, paskambinau ir, va, turiu. Jau trečia savaitė, kai aš naudoju savo pagamintą elektrą, o ko nenaudoju, eina į pasaugojimą – esu sukaupęs jau daugiau kaip 250 kW“, – juokiasi Algirdas ir priduria, kad ir kaimynai iškart nusprendė imtis iniciatyvos ir taip pat įsirengė saulės elektrinę.
Vyras sako, kad dabar elektrinę montuotų kitaip: „Nes stogas trišlaitis, reikėjo geriau jį išnaudoti ir dėti daugiau modulių iš kitos pusės.“ Tačiau, nepaisant detalių, pašnekovas savo sprendimu džiaugiasi ir sako, kad ir kiek skaičiuotų – apsimoka.
„Mano elektrinė yra 5 kW, nors dabar tikrai rinkčiausi didesnės galios. Skaičiuoju taip: jeigu per mėnesį išnaudoju 200 kW, pagal naujas kainas turėčiau mokėti ne mažiau kaip 48 eurus. Jeigu man elektrinė per mėnesį prisuka 100 kW, vadinasi, atkrenta 24 eurai. Apskaičiavau, kad tai yra 6 proc. investicija, o gavus valstybės paramą – ir visų 7. Kur dar gali rasti geriau? – svarsto Algirdas ir priduria: – Be to, garantija plokštėms duodama 25 metams – kaip sakau, tai čia jos man dar sumokės, o ne aš.“
Jau trečia savaitė, kai aš naudoju savo pagamintą elektrą.
Pasiteiravus, ką patartų kitiems, svarstantiems apie saulės elektrinę, Algirdas sako, kad vienas svarbiausių dalykų – pasitarti su tais, kurie turi, išmano, ir gerai apgalvoti, kokio galingumo tos elektrinės reikia.
„Taip pat jai reikia leidimo, o jį geriausia užsisakyti iš anksto – nes aš jau norėjau statyti, o leidimo neturėjau, tai tiesiog viską reikia susidėlioti iš anksto, kad darbai nenusitemptų tolyn“, – patirtimi dalijasi Algirdas.
