Rankų darbo molio gaminius, keramikos užsiėmimus vaikams ir suaugusiems siūlančios studijos Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje sulaukia daug lankytojų. Tiesa, norint nusilipdyti autorinį puodelį, dubenėlį ar suvenyrą teks apsišarvuoti kantrybe, nes prireiks bent kelių pamokų.
Keramikos gaminys – ilgai trunkantis procesas
Vilniuje gyvenanti Anna Popok keramikos ir tapybos studiją įsirengė prieš penkerius metus: „Nuo vaikystės mėgau piešti, domėjausi daile ir norėjau studijuoti tapybą, bet apsilankiusi Vilniaus dailės akademijoje per atvirų durų dienas pamačiau keramikos parodą ir susižavėjau molio dirbiniais. Tai pakeitė mano apsisprendimą ir pasirinkau keramikos studijas.“
Anna įgijo VDA keramikos bakalauro laipsnį, vėliau baigė dailės terapijos kursus ir dailės edukologijos magistro studijas. „Užsiimu kūrybine veikla, bet didesnę laiko dalį skiriu pedagogikai – su vaikais ir suaugusiais dalinuosi savo patirtimi ir žiniomis, vedu keramikos ir dailės užsiėmimus.“
Mokiniams „Ana studio“ A.Popok siūlo keramikos užsiėmimus. „Per pirmą pamoką išsiaiškiname, ką žmogus nori nulipdyti, supažindinu su technologiniais procesais, kurie keramikoje yra labai svarbūs. Nulipdytas gaminys keliauja į degimo krosnį. Per antrą pamoką jau išdegtas gaminys dekoruojamas glazūra bei pigmentais ir vėl turi būti išdegtas. Ir tik per trečią užsiėmimą galima pamatyti galutinį rezultatą“, – pasakoja keramikė.
Visas procesas trunka mažiausiai dvi savaites, o jei reikia ką nors taisyti, pavyzdžiui, keisti glazūrą, ir dar ilgiau. „Kartais ateina žmonės ir sako, kad nori dovanai nulipdyti kokį nors indą ar suvenyrą ir tai padaryti iš karto, tačiau tenka nuvilti – nepavyks. Keramikos gaminiui reikia laiko“, – primena Anna.
Keramikos terapija paremta lytėjimo poreikiu
Pasak keramikės, molis, kaip medžiaga, įtrauktas į dailės terapijos metodus. Jai dažnai tenka girdėti, kad dvi valandas trunkantis užsiėmimas praeina nepastebimai, nes žmogus įsitraukia į kūrybinį procesą, pamiršta kasdienius rūpesčius.
„Šiuolaikinis žmogus vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, naudojasi išmaniosiomis technologijomis, todėl kyla pamatinis noras kurti rankomis – tai lytėjimo poreikis. Taip pat į užsiėmimus vaikai ir suaugusieji ateina gerai praleisti laiką“, – pasakoja edukatorė.
Neretai apsilanko ir tokie klientai, kurie nori unikaliais molio dirbiniais, derančiais prie interjero, papuošti savo namus. Populiaru lipdyti indus ar suvenyrus, dekoruotus konkrečiam asmeniui skirtais ženklais ar simboliais. Dažnai žmonės mėgsta lipdyti ir angelų skulptūrėles.
Anna prisimena ir vieną įdomų darbą, kai moteris nulipdė lėkštes, skirtas dovanoti savo vaikų krikštatėviams, ir papuošė jas vaikų piešiniais.
Natūralu, tvaru ir ekologiška
Pirma pamoka „Ana studio“ kainuoja 25 eur. Į šią kainą įskaičiuotos medžiagos ir degimo krosnyje paslaugos. Jei žmogus neturi laiko antram užsiėmimui, Anna gali pati nuglazūruoti dirbinį, tačiau tokiu atveju viena pamoka kainuoja 35 eur.
„Manau, kad keramikos užsiėmimai populiarėja, nes atėję žmonės dažnai sako, kad kitose studijose nerado laisvos vietos. Be to, rankų darbo kūriniai yra unikalūs ir pagaminti iš kokybiškų medžiagų – jie yra ne tik natūralūs, bet ir tarnauja ilgiau nei masinės gamybos produktai“, – tvirtina Anna.
Įgyvendino senelio svajonę
Klaipėdoje įkurtos studijos „MAMI“ įkūrėja Martyna Mi jau daugiau nei 8-erius metus gamina rankų darbo keramikos gaminius ir veda keramikos mokymo kursus. „Keramika – meditacijos ir terapijos forma“, – sako Martyna ir priduria, kad apie tai reikia ne kalbėti, o patirti.
Martyna prisimena savo šeimos istoriją, kurioje buvo daug meno, bet ne keramikos. Kai apsisprendė tapti keramike, sužinojo istoriją apie savo senelį, svajojusį įrengti keramikos dirbtuves, kuriose vaikai lipdytų puodus. Šią svajonę po daugelio metų įgyvendino anūkė Martyna, kuri įteikė seneliui savo pačios lipdytą puodelį.
M.Mi Vilniaus dailės akademijoje studijavo vizualiuosius menus, vėliau stažavosi pas keramikos amatininkus, kad įvaldytų konkrečias technikas: „Bet tikrieji bandymai prasideda tada, kai savo kūrybinėje erdvėje paimi molį į savo rankas. Reikia turėti drąsos klysti ir užsispyrimo viską pradėti iš naujo. Pasitaikė, kai 70 cm aukščio begemoto skulptūrą lipdžiau mėnesį, tiek pat laiko džiovinau, o ji ėmė ir skilo degama krosnyje. Ir vėl viską pradedi iš naujo.“
Jaukiai praleistas laikas
Martyna Mi rengia grupinius užsiėmimus žmonėms, kurie nori stabtelėti, rasti ramybę, atsigręžti į save: „Svarbiausia susitelkti į potyrius ir mėgautis procesu, nevaržyti savęs išankstiniais įsitikinimais ar lūkesčiais, tuomet ir rezultatas nudžiugins.“
Pasak keramikės, į užsiėmimus ateinantys žmonės yra laisvesni, norintys gyventi apsupti grožio. „Nebelaikome šventinių servizų indaujose, kol atvyks svečiai, gražius indus naudojame kasdien, namus puošiame ne tik šventinėmis progomis, bet ir savo akių džiaugsmui“, – tvirtina Martyna.
Į studiją „MAMI“ užsuka ir klientai iš užsienio. „Norvegijos prabangiam restoranui lipdėme užkandžių indus, viešbučiams Italijoje aromaterapijos indelius. Visada pagalvoju, kad šie daiktai ne tik bus kasdien naudojami, bet ir reprezentuos mūsų šalį. Visai studijos komandai buvo iššūkis vieno tarptautinio banko užsakytos suvenyrinės lesyklėlės ar atominės jėgainės reaktoriaus formos kalėdiniai žaisliukai. Tačiau vienas įdomiausių, beje per www.paslaugos.lt portalą mane pasiekęs užsakymas, – XIV a. koklių replikos. Labai jaudinausi, kai paėmiau į rankas originalų koklį ir didžiavausi man suteikta galimybe“, – prisimena M.Mi.
Sužavėjo rankų darbo molinukai
Studijos „Upės keramika“ Kauno rajone įkūrėja Lina Zlotnikovė pasakoja, kad nuolat dirbti su moliu ir gipsu pradėjo maždaug prieš trejus metus: „Anksčiau dirbau šilkografe spaudos ir reklamos gamybos įmonėse, bet man nepatiko monotonija, griežta dienotvarkė, ribotos galimybės, nenorėjau būti „samdomas varžtelis“ didelėje organizacijoje. Svajojau pati laisvai planuoti savo laiką, kurti, siekti profesinių žinių, turėti kad ir mažą, bet savo įmonę.“
Tuo metu Linos vyras, profesionalus keramikas, gavo pasiūlymą gaminti gipso formas molio gaminiams ir pakvietė ją padirbėti kartu. „Mane iš karto sužavėjo keramikos studijos ramybė, spalvos, originalūs rankų darbo molinukai – supratau, kad noriu tokias dirbtuves įsirengti savo namuose“, – prisimena Lina.
L.Zlotnikovės ir jos vyro šeimos padėjo įsirengti dirbtuves ūkiniame pastate Kauno rajone, įsigyti keramikos degimo krosnį: „Džiaugiuosi, kad man užteko drąsos išeiti iš savo komforto zonos, rizikuoti, mokytis ir tikėtis geriausio. Dabar jau planuojame ateitį – tobulinti sudėtingų gipso formų modeliavimą ir gamybą, keramikos gaminių kūrimą pagal mūsų vizijas ir idėjas – jau po kelių mėnesių planuojame pristatyti savo autorinius darbus.“
Nuo puodelių iki Užgavėnių kaukės
„Upės keramikos“ užsakovai yra keramikai profesionalai arba mėgėjai, taip pat mokytojai, kurie veda edukacijas vaikučiams ar suaugusiems.
„Labiausiai klientai domisi puodelių, lėkščių, dubenėlių formomis, tikriausiai dėl to, kad šie gaminiai yra praktiški, naudojami buityje. Nemažai būna užsakymų ir suvenyriniams varpeliams. Prieš žiemos šventes, kai prasideda kalėdinių papuošalų kūrimo sezonas, užsakomos įvairaus diametro burbuliukų ir pusrutulių formos, prieš Šv. Velykas – kiaušinių formos. Taip pat keramikams gaminame gipso formas urnoms, šviestuvų gaubtams, vazoms, bokalams, švilpynėms“, – pasakoja L.Zlotnikovė.
Lina prisimena įspūdingiausią užsakymą – didelę ir masyvią stilizuotą Užgavėnių kaukę, kurią užsakė vienas Lietuvoje žinomas prekybos centras savo kolektyvo šventei.
Užsakymų kainos priklauso nuo gaminio, pigiausias kainavo 5–7 eur., brangiausias – 800 eur.
Ateityje išliks poreikis vienetiniams dirbiniams
Keramikė mano, kad kaip ir kitose srityje, svarbiausia yra meilė savo amatui, noras mokytis, drąsa eksperimentuoti, ieškoti savo stiliaus, originalumo.
Kalbėdama apie ateitį, Lina spėja, kad vertinant technologijų vystymąsi, po 10–15 metų rankų darbo gaminiai bus vis pigesni, nes kūrybinius procesus pakeis robotizacija: „Gali būti, kad ateityje rankų darbo gaminius lipdys mašinos ir bus sunku atskirti, ar tai unikalus žmogaus, ar roboto darbas. Kita vertus, kadangi keramika yra ne tik kaip amatas, bet ir įdomus, atpalaiduojantis užsiėmimas, jos populiarumas laisvalaikio studijose bus tik didesnis.“
Gyvenimo tempui greitėjant žmonės patiria daugiau streso ir neigiamų emocijų, ieško ne tik kur prasmingai praleisti laiką ar kažko naujo išmokti, bet ir galimybės savo namus papuošti unikaliais, savo rankomis pagamintais dirbiniais.
„Manau, kad žmonės daiktų pertekliaus pasaulyje ieško to, ko prekybos centre nerasi nė su žiburiu – unikalumo, asimetrijos, simpatiškai kreivų formų, vienetinių dirbinių, o ne šablonų, daiktų tarsi be sielos“, – teigia L.Zlotnikovė.
