Kūrėjai apipila įvairiausiais klausimais
Asociacija LATGA vienija 5 sričių, muzikos, teksto, dramos, vizualiųjų ir audiovizualinių kūrinių, autorius. Neseniai ji perkopė 6800 narių skaičių ir jų vis daugėja. Tad galime tik įsivaizduoti, kiek daug ir įvairių kūrėjų klausimų apie autorių teises ji sulaukia.
Pasak LATGA Teisės skyriaus vadovės Radvilės Bieliauskienės, visas užklausas būtų galima suskirstyti į tris didesnes grupes.
Pirmoje – klausimai, susiję su autorinių sutarčių nuostatomis.
„Susiduriame su įvairiomis sutartimis: su muzikos leidėjais, knygų leidėjais, teatrais, filmų prodiuseriais, suvenyrų gamintojais. Sutartyse autorių prašome atkreipti dėmesį į punktus, kuriuose kalbama apie suteikiamų teisių apimtį, terminą, teritoriją, autorinio atlyginimo nuostatas“, – nurodė ji.
Antra grupė užklausų yra susijusios su autorių skundais dėl pažeistų jų teisių – kūrinių naudojimo be leidimo.
„Situacijos – pačios įvairiausios: kūrinio pakeitimo, perdirbimo, panaudojimo reklamoje, autorystės nenurodymo, nesumokėto autorinio atlyginimo, neteisėto teisių perleidimo tretiesiems asmenims“, – vardijo R.Bieliauskienė.
Na, o trečiojoje grupėje yra atvejai, kada tenka aiškintis, ką daryti norint panaudoti kito autoriaus kūrinį: ar reikalingas leidimas, kas jį suteikia, kokia forma leidimas turi būti suteikiamas ir t. t.
Dažniausi pažeidimai
O kokie pažeidimai Lietuvoje pastebimi dažniausiai?
„Vis pasitaiko neteisėto kūrinių panaudojimo reklamose ar kituose kūriniuose atvejų. Nors mes kolektyviai neadministruojame tokio kūrinių panaudojimo, visada suteikiame pirminę teisinę konsultaciją, išklausome autorių, patariame, kokius teisinius žingsnius atlikti, susidėlioti veiksmų planą, kartais tenka pagelbėti rengiant pretenziją ar kreipimąsi į pažeidėją.
Dar susiduriame su tuo, kad verslininkai, reklamuodami savo prekes internete, mėgsta naudoti autorių citatas. Toks kūrinio panaudojimas nėra citavimas įstatymo prasme ir tokiu atveju taip pat reikia gauti autoriaus sutikimą“, – vardijo teisininkė.
O štai muzikos srityje pasitaiko tokių pažeidimų, kaip naujos aranžuotės sukūrimas neturint kūrinio autoriaus sutikimo ar autoriaus vardo nenurodymas.
Kalbant apie teatro sritį, dažnai susiduriama su atvejais, kai spektakliai statomi neturint pjesės autorių leidimo arba režisieriai be autorių leidimo perdaro pjeses: trumpina, karpo, keičia pjesių scenas, sukuria daugiau personažų, keičia tekstą, jungia su kitais kūriniais. Kitas dažnas pažeidimas yra susijęs su autoriaus teise į vardą. Pavyzdžiui, teatras pastato žymaus dramaturgo pjesę, o reklaminiame plakate nurodo tik režisierių.
„Kalbant apie vizualiuosius menus, pagrindiniai pažeidimai dabar vyksta internete ir dažniausiai pažeidžiamos fotografų teisės – kūriniai naudojami be licencijos, vengiama nurodyti fotografo autorystę, dažnai tiesiog nurodoma, iš kur paimta nuotrauka, kaip asmeninio albumo ar archyvo“, – teigė R.Bieliauskienė.
Patarimai kūrėjams
Autorių teisių pažeidimų yra daug ir skirtingų, visgi šios srities ginčai į teismus persikelia retai. Anot R.Bieliauskienės, anksčiau bylų tikrai būdavo daugiau, bet dabar dažniausiai ginčus pavyksta išspręsti be teismo pagalbos.
Na, o kad tų pažeidimų būtų mažiau, tiksliau, liktų mažiau galimybių tokiems neteisėtiems veiksmams vykdyti, kai ką gali padaryti ir patys kūrėjai. Teisininkė pasidalijo keliais patarimais.
Pirmasis – išmokyti skaityti sutartis ir nebijoti derėtis dėl palankių sąlygų. O jeigu tik kyla klausimų ar yra nesuprantamų sąlygų, ragina tokios sutarties, nepasitarus su teisininkais ar neišsiaiškinus su kita sutarties šalimi, nepasirašyti.
Dėl sutarčių ji ragina išmokti dar vieną pamoką – jas būtina sudaryti ir pasirašyti. Pasak R.Bieliauskienės, nedažnai, bet vis dar pasitaiko žodinių susitarimų, mat manoma, kad sutartys yra nereikalinga biurokratija, ypač tarp bičiulių ar gerų pažįstamų.
„Tačiau pastebime, kad didžiausi pykčiai įsiplieskia būtent tarp gerų pažįstamų. Tuomet tenka išmokti skaudžią pamoką, kad vis tik sutartys yra reikalingos“, – paminėjo ekspertė.
Tad teisininkai visada primena – būtina pasirašyti sutartį prieš pradedant bendradarbiavimą, kad šalys aiškiai suprastų savo įsipareigojimus ir jų laikytųsi. Taigi patartina neduoti naudoti kūrinio kitiems asmenims be raštiško susitarimo, kaip jis bus naudojamas.
Dėmesys atkreipiamas ir į kūrybinius konkursus – pirmiausiai reikėtų perskaityti taisykles ir, jeigu jos nepriimtinos, tiesiog nedalyvauti.
R.Bieliauskienė ragina naudoti © ženklą, nors jis pagal įstatymą ir nėra būtinas.
„Pasinaudokite ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sukurta skaitmeninių failų žymėjimo sistema, kuri patvirtina, kad žymėjimo metu kūrinys jau buvo sukurtas. Kadangi autoriaus teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, datos fiksavimas gali būti svarus įrodymas autorystės ginčo atveju“, – paaiškino ji.
