„Malonu, kad treniruotėse sulaukiame vis daugiau merginų – ir vyrai labiau pasitempia, o ir jos pačios atranda bokso, kikbokso naudą. Juk tai puiki kardiotreniruotė, kurios metu sudeginama labai daug kalorijų. Be to, lavinamas lankstumas, ištvermė, reakcija, išmokstama taisyklingai kvėpuoti“ – 15min pasakojo V.Zykas.
Pasak mokyklos vadovo, boksas ne ką mažesnę naudą turi ir psichologiniam ugdymui – užsiimantys šia veikla išmoksta disciplinos, greito problemų sprendimo, atsikrato nepasitikėjimo ir baimės jausmo.
„Ringe, priešingai nei kokiame komandiniame žaidime, esi vienas. Todėl apie fizinį ir psichologinį pasirengimą nebėra kada galvoti – ką išmokai, tą ir parodysi. Laikui bėgant sportininkai įpranta valdyti tiek savo kūną, tiek mintis – boksas išmoko ir savigynos, sutvarko žmogaus psichologiją“, – kalbėjo V.Zykas.
Telšių bokso mokykloje bokso ir kikbokso pamokos vyksta penkis kartus per savaitę, čia kone kasdien laukiamos keturių skirtingų pasiruošimo lygių grupės: mažieji bokso mylėtojai, jau pažengę, jaunimas ir suaugusieji.
Pasak V.Zyko, jauniausiems mokyklos moksleiviams – 7-eri, o vyriausi į ringą stoja jau perkopę 40–50 metų. „Vaikams boksuotis dar neleidžiame – jų kremzlės dar yra silpnos, todėl į tikrą boksą galima pradėti įsitraukti ne anksčiau kaip 10–11 metų. Kita vertus, labai daug vaikų nori lankyti treniruotes, gausiai renkasi, todėl juos pirmiausia išmokome judesių, technikos“, – kalbėjo V.Zykas.
Į jo ir kitų trenerių vedamas treniruotes atvyksta ne tik telšiškiai, bet ir aplinkinių miestų, rajono gyventojai. O prieš varžybas norinčių sportuoti srautas dar labiau išauga – tuomet salėje judesio kone dvigubai daugiau.
„Į varžybas išvykstame bent porą kartų per mėnesį, jos vyksta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažnai aplankome Latviją, Estiją, į Čekiją su mokyklos rinktine važiavome. Kasmet patys organizuojame „Geležinio kumščio“ turnyrą, kuriame šiemet dalyvavo net 85 boksininkai. Toks skaičius išties didelis, kadangi net į Lietuvos čempionatus susirenka apie 60 boksininkų. Mes net nebegalėjome visų priimti, visi nebetilpo, per dieną po 30 kovų vyko, o tai jau šiek tiek per daug“, – mintimis dalijosi V.Zykas.
Jo teigimu, panašiems turnyrams reikia nemenkai pasiruošti – net bokso mokykla neturi net profesionalaus, varžyboms tinkamo ringo, todėl jį tenka nuomotis, atsivežti iš Kauno.
Laimei, bokso mokykla sulaukia palaikymo net tik iš Lietuvos bokso federacijos, bet ir iš įvairių rėmėjų. Vienas tokių – jau daugelį metų prie mokyklos veiklos puoselėjimo prisidedantis „Norfos“ labdaros ir paramos fondas. Kasmet finansinę paramą skiriantis fondas prisideda prie to, kad bokso mokyklos auklėtiniai galėtų ne tik profesionaliai treniruotis, bet ir neapleistų varžybų, tobulintųsi, keliautų, susirungtų su kitų miestų ar šalių sportininkais.
„Su „Norfa“ draugaujame jau daug metų, fondas mums labai padeda ir esame jam labai dėkingi. Jų dėka galime dažniau išvykti į įvairias varžybas, galime priimti pas mus atvykstančius svečius. Pavyzdžiui, pernai buvo atvykusi didelė delegacija iš Airijos, boksavomės su airių boksininkais. O juk juos visus reikia kažkur priimti, užimti. Žinoma, ir rajono valdžia prisideda – kitais metais žada renovuoti sporto salę“, – džiaugėsi V.Zykas.
Tačiau Telšių bokso mokyklos nariai – puikūs boksininkai. Ne vienas jų dėl tam tikrų priežasčių palikę Telšius, sportinę veiklą sėkmingai tęsia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, keli mokyklos moksleiviai šiandien yra ir Lietuvos rinktinės nariai, sėkmingai dalyvaujantys tarptautiniuose čempionatuose.
„Deja, reikia pripažinti, kad esame periferija. Tuos, kurie gabesni, profesionalesni – pasiima didesni miestai, vaikai išvyksta treniruotis kitur. Tačiau kuo pasidžiaugti – turime: neseniai vyko populiariausių sportininkų minėjimo vakaras, kuriame būtent mūsų mokyklos boksininkas Vilmantas Sirius buvo prižadintas geriausiu. Yra ir mergaitė, kuri kartu su rinktine į varžybas važinėja – perspektyvų turime“, – optimizmo nestokojo V.Zykas.
Jis sako neabejojęs dėl idėjos, kai prieš dešimtmetį su treneriu Aleksandru Nosovu sugalvojo įkurti bokso mokyklą. Tuomet jiedu sudarė sutartį su vaikų globos namais, sportuodavo jų sporto salėje ir tik vėliau persikraustė į savas patalpas.
„Kadaise ir pats boksavausi, tačiau atėjo laikas, kai trenerių nebeliko, tad teko sugalvoti ką nors savo. Juk jei nori važiuoti toliau, jei nori kad tave kviestų į varžybas – turi treniruotis. Tą ir nusprendėme padaryti“, – sakė V.Zykas.