O kai darbas kepykloje tapo sunkiai suderinamas su vaikų laukiamų minkštųjų draugų gamyba, Toma ryžosi susikurti puslapį ir pradėti savo veiklą. Šiandien moters nertų ypatingų žaislų laukia ne tik Lietuvos, bet ir Amerikos vaikai, o susitikimo, ypač su Tomos „firminiu ženklu“ tapusia avyte, gali tekti palaukti ilgokai – net iki vasario.
Laiku ir vietoje
39-erių Toma su vyru gyvena Pasvalio rajone, juokiasi, kad jos gyvenimas – ramus, išsipildęs – toks, kokio pati nori. Nors šiandien nėrimo kalendorius užpildytas mažiausiai iki vasario, kai kas užsakyta net kitų metų Velykoms, moteris tikina kaip tik besijaučianti labai laisva. „Esu pasidariusi kalendorių, puikiai žinau, kiek galiu nunerti. Jei vieną dieną pailsiu, kita truputį labiau pasistūmėju.
Galiu pati planuoti savo laiką, o svarbiausia, užsiimu tuo, kas man tikrai labai patinka, tuo, ką myliu, todėl nors savo mažame mezgime kambariuke praleidžiu labai daug laiko, nesijaučiu kažkaip negerai“, – tikina moteris, prieš dešimtmetį įgytą hobį pavertusi mylimu darbu.
Lūžis, kai Toma ryžosi pabandyti išgyventi iš savo hobio, įvyko prieš penkmetį.
