„Tu esi nevykėlė. Tu ir vėl nieko nepadarei? Ir vėl susimovei? Tu esi nieko verta. Visiškai nieko verta. Ką dabar pagalvos apie tave kiti?“ – pasak šiuo metu Norvegijoje gyvenančios L.Bartkevičiūtės-Rumbešt, šitoks vidinis dialogas ją lydėjo metai iš metų.
Nemeilė sau, savęs įžeidinėjimas, smerkimas, grubus savęs talžymas iš vidaus moteriai buvo būdingas ne tik tuo laikotarpiu, kada ji sirgo depresija. Kaip ji teigia, visa tai prasidėjo daug anksčiau.
Tiki, kad visas negandas galima įveikti
„Nedažnai mes prabylame apie savo vidines problemas. Nedažnai apie tai kalbamės su kitais. Kai skauda dantį, einame pas odontologą, bet atsiradus psichologinių sunkumų nesikreipiame į specialistus. Milijonai žmonių visame pasaulyje smerkia, kaltina save, muša save iš vidaus, galvoja, kaip susimovė ar ką kiti apie juos pagalvos“, – konferencijoje „Moters vizija“ kalbėjo L.Bartkevičiūtė-Rumbešt.
Pasak jos, nuo tokio mąstymo, nuolat kankinančio „vidinio kritiko“ viskas išsirutulioja į psichologines problemas ar netgi ligas, kaip depresija.
„Kai dar trisdešimties nesulaukusi išgirdau gydytojų verdiktą: „Tau trečia depresija. Statistika rodo, kad bus ir ketvirta, ir penkta... Visaverčio gyvenimo nesitikėk“, – negalėjau tuo patikėti. Ėjau pas kitą specialistą, galvojau, čia tikrai negali būti tiesa, – pasakojo moteris. – Taigi kaip ir turėjau kažkokį tikėjimą, kad viskas bus gerai, bet tas viduje slypintis „piktulis“ man sakė visai ką kitą. Bet šiandien galiu patvirtinti: nors gijimo kelionė buvo labai sunki – aš ją praėjau. Ir dabar visiems, kuriems taip sunku, galiu pasakyti, kad įmanoma visą tą negerumą įveikti.“
Su mintimis galima susidraugauti ir jas keisti
Moters teigimu, labai svarbu atsikratyti savęs smerkimo, įžeidinėjimo. Anot jos, neigiamai nuteikiantį vidinį dialogą galima pakeisti ir kontroliuoti patiems.
„Aš jau tą vidinį kritiką išmečiau iš savo gyvenimo, nebenaudoju jo. Bet vis dėlto, kai pakalbu su kitais, matau, kad dažno galvoje tos neigiamos mintys laikomos kažkokiu atsitiktinumu. Bet tai nėra atsitiktinumas, – aiškino pranešėja. – Mokslininkai mano, kad mus aplanko apie 25–50 tūkst. minčių per dieną. Taigi įsivaizduokite krioklį – ar atsistoję po juo sustabdysite tą vandens srautą? Ne. Taip pat ir nesustabdysite minčių – tačiau galite su jomis susidraugauti, jas reguliuoti.“
Jos manymu, būtent mintis generuoja tam tikrą dialogą viduje, tad jei leidžiame neigiamoms mintims užvaldyti mūsų mąstymą, nepasiekiame to, ką užsibrėžiame, nenueiname link svajonių.
„Mes dažnai pamirštame, kad galime patys save paimti į rankas – nutraukti automatinį vidinį kritiką ir iš jo padaryti sau pozityvų draugą“, – patikino L.Bartkevičiūtė-Rumbešt.
Svarbu prižiūrėti savo vidinį pasaulį
Pranešėja palygino, jog mūsų vidinis pasaulis yra kaip nuosavas sodas: „Pamenu, 2012 metais pro namų langą žvelgiau į savo labai nedidelį sodelį. Žiūriu, apaugę gėlynai, nebetvarkinga, baseino vanduo kažkoks papilkėjęs, užsiteršęs. Galvoju, kas visa tai išvalys? Kaimynas? Vyras? Ne... Supratau, kad tik aš pati. Lygiai taip pat, kas išvalys mūsų vidinį pasaulį, kas išravės piktžoles – neteisingus nusistatymus, klaidingus mąstymo būdus? Tik mes.“
Anot jos, ar vidinis dialogas su savimi yra pozityvus, ar negatyvus, priklauso nuo mūsų vidinio pasaulio.
„Įsivaizduokite, kad jūsų gerosios savybės yra kaip tos gėlės sode: laistykite, globokite, tausokite ir girkite jas, tuomet jos dar geriau augs, gražiai žydės. O išaugusias piktžoles, arba kitaip – neigiamus įpročius, blogą požiūrį – išraukite. Tuomet jūsų vidinis pasaulis – kaip ir prižiūrėtas gėlynas – bus gražus“, – pridūrė ji.
Beveik viskas priklauso nuo mūsų reakcijų
Pasak L.Bartkevičiūtės-Rumbešt, taip pat naudinga apgalvoti, kokie yra tie vidiniai „kabliukai“, patirti išgyvenimai, nelaimės, nesėkmės ar netgi traumos, kurios privedė mus prie tam tikrų negatyvių mąstymo įpročių. Tuomet svarbu pradėti į juos žvelgti visiškai kitaip.
„Juk tai, kiek tam tikra situacija paveiks mus, tik 10 procentų priklauso nuo pačios situacijos, visa kita priklauso nuo to, kaip reaguojame į tai. Vadinasi, mūsų reakcija turi daugiau įtakos mums, nei tai, kas mums įvyko, – aiškino pranešėja. – O tas, kas įvyksta, nutinka ne veltui. Ar tai būtų atleidimas iš svajonių darbo, ar nelaiminga meilė, ar depresija – tai yra tiesiog gyvenimo siųsta pamoka, rodanti, kad tame etape turime kažką išmokti ir išgyventi.“
Pati moteris teigė, jog sunkiu metu rašydavosi, ką jai suteikia depresija: „Ką man davė? O, kiek daug... Kaip aš save pažinau, kaip visai kitaip į gyvenimą pradėjau žiūrėti, kiek daug supratau. Jei ne depresijos, nebūtų čia manęs.“
Anot jos, kiekvieno mūsų gyvenimo istorijoje yra buvę kažkas tokio, kas galbūt atrodė nelaimė, nesėkmė, didžiulė neįveikiama problema, bet iš tikrųjų visa tai tik sustiprino.
Tikėjimas savimi – pirmas žingsnis
Baigdama pranešimą, L.Bartkevičiūtė-Rumbešt auditoriją pakvietė atlikti psichologinį vizualizacijos pratimą, padedantį atsikratyti baimių, abejonių: „Įsivaizduokite, jog rankose laikote balioną ir pradedate į jį pūsti savo problemas, viską, kas nugulę širdy: neramumus, jaudulį, kivirčus, piktumus, nesėkmes, abejones, negandas. Paleiskite balionėlį ir iškelkite rankas – įsivaizduokite, kad jis išskrido.“
Pranešėjos teigimu, jai panašūs pratimai padėjo gydantis depresijas. Dabar tą laikotarpį ji vadina nuostabiausia savo kelione.
„Jei nebūčiau to patyrusi, galbūt vis dar savęs nekęsčiau. Bet dabar to nebedarau. Labai tikiu, kad kiekvienas gali pradėti save mylėti, viską įveikti. Jei jaučiatės vienas, turite problemų – tikėkite savimi, kad galite sau padėti, ir tai bus pirmas teisingas žingsnis“, – palinkėjo laimės trenerė.
