Bitininkė ir dekoratorės
„Bitelės ūkis“ įsikūręs Anykščių rajone, Virintos upės slėnyje, netoliese nuostabaus Anykščių šilelio. Čia pluša darbščios lyg bitutės moterys.
Iš meilės gamtai gimęs „Bitelės ūkis“ – tai kas jas sieja, tai, kam jos skiria savo gebėjimus, žinias ir laiką.
Dovilė Pravilionienė – bitininkė, ruošia medų, gamina žvakes, o Ugnė Morkūnienė ir Indrė Tukačiauskienė – dekoratorės, jos apipavidalina, papuošia dovanas. Moterys gamina dovanas iš natūralių produktų, kurie surinkti Anykščių krašte – pradedant garsiuoju Anykščių šileliu, baigiant Šimonių giria.
Moterų paruoštos dovanos – medus, žolelių arbatos, vaško žvakės, ąžuolo padėkliukai, mielos dovanėlės su Lietuvos simbolika – keliauja po visą pasaulį. Jos jau yra pasiekusios Japoniją, Kiniją, Naująją Zelandiją, Ameriką, visas Europos šalis. Kaip pasakoja moterys, užsienio lietuviai karantino metu šias dovanas perka Lietuvoje likusiems artimiesiems – tokiu būdu moterys tampa lyg tarpininkės tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Taip pat nepamirštamos ir verslo dovanos.
Kitas užsakovų ratas – tai šeimos švenčių – krikštynų, vestuvių, gimimo dienų – rengėjai. Proginiai rinkiniai komplektuojami individualiai. Tarkim, Indrė piešia ir kuria užrašus – ant puodelių, medinių padėkliukų, o Ugnė, be kitų darbų, lazeriu išpjausto dekoracijas.
Visų keliai susikirto Anykščiuose
Susipažinkime su trimis iniciatyviomis ir darbščiomis moterimis.
Dovilė atsikraustė į Anykščius iš Jonavos.
„Abu su vyru esame jonaviškiai, turėjome darbus, bet prieš dešimt metų Anykščių rajone, Kurkliuose, įsigijome sodybą. Po truputį teritoriją plėtėme, pamatėme, kad nebespėjame, kad mums patinka gamta, patinka gyventi kaime. Taigi renovavome sodybą.
Kartą susėdome ir pakalbėjome, sakome: kraustomės dabar arba niekada. Metėme viską ir atsikraustėme! Mums sekasi puikiai, laikome 50 bičių šeimų. Dar įsigijome papildomus pastatus, kuriuose planuojame atidaryti edukacinėms veikloms skirtas erdves“, – planais dalijasi Dovilė.
Mums sekasi puikiai, laikome 50 bičių šeimų.
Jos šeima yra įsikūrusi šalia Virintos upės, kur netoliese driekiasi Virintos slėnis bei regioninis parkas, todėl svarsto, jog medus ypatingas yra būtent dėl to – šalia paupys, žydi laukinės obelys, alyvos, o vasarą – liepos.
Ugnė su šeima grįžo į Lietuvą po beveik dešimtmečio emigracijos (gyveno Londone), pasirinkdama Anykščius kaip savo ramybės oazę.
„Gamta ir šio krašto ramybė mus sužavėjo. Abu vienbalsiai nusprendėme, kad namus kursime čia. Esu baigusi turizmo vadybą, tad grįžus pasisekė įsidarbinti Anykščių turizmo ir verslo informacijos centre. Čia turime galimybę būti savimi. Kai nebijai svajoti, pats likimas, regis, atveria visas duris. Meilė gamtai, viena vizija, bendri tikslai ir sunkus darbas suvienijo mus šiai nuostabiai veiklai“, – sako Ugnė.
Indrė su šeima į gimtuosius Anykščius grįžo beveik po 18 metų.
„Po studijų gyvenome ir dirbome Vilniuje, Nidoje, Utenoje, bet ryšys su gimtu miestu neapleido, kad ir kaip toli būtume. Mūsų savaitgalio kryptis visada buvo Anykščiai. Net iš paties gražiausio kurorto Lietuvoje – Nidos – bent kartą per mėnesį skubėdavome čia. Na, ir likimas taip sudėliojo, kad gimus trečiai atžalai, pasakėme sau – arba dabar, arba niekada. Dabar Anykščiuose kuriame savo gyvenimą, darbą finansų srityje iškeičiau į mielą širdžiai darbą „Bitelės ūkyje“. Esu laiminga – pagaliau savo vietoje“, – atvirauja moteris.
Dėmesio skiria ir edukacijai
Nors darbų krūvis sparčiai auga, tačiau papildomų žmonių, kaip tvirtina moterys, jos samdyti nežada, su užsakymais bando susidoroti pačios. Taip pat pačios užsiima reklama, vadyba.
Dar viena „Bitelės ūkio“ kryptis – edukacija. Į Anykščius atvykusiems svečiams aiškina apie žolynus, kartu suka žvakes, piešia ant padėkliukų, pina.
„Stengiamės, kad viskas būtų natūralu ir tikra. Kad žmogus gautų rankomis pagamintą natūralią dovaną – be sintetikos ir masinės gamybos produktų. Neturime standartinių rinkinių, kiekvienas jų kažkuo yra kitoks. Gal dėl to žmonės mus ir pastebi, nes galime paruošti individualiai, pagal jų norą“, – sako aktyvi moterų trijulė.
Jos reaguoja į klientus, jų poreikius – pastebėjusios, jog karantino metu ypač pagausėjo užsakymų, įkūrė ir elektroninę parduotuvę.
