Šios neįtikėtinos istorijos pradžioje verta priminti, kad mokytojas savo ūkininkavimo pradžiai neturėjo praktiškai nieko, tik močiutės žemės. Jis pats pripažįsta, kad yra puikus ūkininkavimo nuo visiško nulio pavyzdys. Jokios technikos, jokios patirties, jokių santaupų.
Kaip T.Samaliui pavyko įkurti ne tokį jau ir mažą šilauogių ūkį? Be didžiulio užsispyrimo noro siekti savo tikslo reikia akcentuoti valstybės paramą ir visuose etapuose pravertusią technikos nuomą.
Visi ženklai sufleravo – reikia daryti!
Karantino laikotarpis nubloškė jauną energingą ūkininką T.Samalių į močiutės kaimą – Josvainius. Keletas pažįstamų draugų jam vis pasakodavo, kaip jiems ar jų artimiesiems sekasi uogų ūkiuose.
Ūkininkas pamena, kad tuo metu sukrito kelios geros lemtingos naujienos – pamatė, kad galima gauti finansinę paramą ūkiui įkurti. Jautėsi ramus, nes gerų patarimų tikrai bus iš kur gauti – čia padės draugai ir internetas. Tinkamas sklypas taip pat yra. Ko laukti?
Visi ženklai ir žvaigždės tarsi sufleravo – imkis, dabar pats geriausias laikas, tačiau vyras nepuolė rizikuoti stačia galva. Pirmiausia įkūrė bandomąjį uogyną – 250 krūmų.
Čia beveik visus darbus atliko savo rankomis. Vieną kitą įrankį išsinuomojo bendrovėje „Cramo“: „Neturėjau absoliučiai nieko, o nuomos įmonė man – vos už septynių kilometrų. Nei suktuko, nei benzopjūklo. Dabar aš jau turiu daug įrankių, kurių man prireikia reguliariai, bet iš pradžių gelbėjo tik nuoma.“
Jeigu kam atrodo, kad pasodinti bandomąjį šilauogių lauką yra lengva, tuomet galvokite iš naujo. Pasirodo, vienam krūmui tenka iškasti kone pusės kubinio metro žemės, pripilti ją durpių. Tokioje terpėje veši ir uogas sirpina šilauogės. Didžiausiems kasimo darbams teko samdyti ekskavatorių ir nuomoti šiek tiek sunkesnės technikos.
Pabandė – prigijo. Ne tik uogos, bet ir naujas pomėgis ūkininkauti. Dabar šiam testiniam laukeliui jau beveik penkeri metai. Šiemet jis davė savo pirmąjį rimtą derlių. Ūkininkas iš šio lauko rankomis nuskynė apie 400 kilogramų šilauogių. Skinti taip pat nėra paprasta – reikia gerokai įgusti, kol akis įpranta atskirti prinokusias uogas.
Jau po poros metų bandymo buvo aišku, kad testinis šilauogių sklypas pasiteisino. Jei tręšimas ir kiti darbai bus atliekami tvarkingai, bandymas pasmerktas sėkmei. Todėl ilgai nedelsdamas ėmėsi gerokai rimtesnio projekto – hektaro plote pasodinti apie pustrečio tūkstančio šilauogių krūmų.
Ūkininkavimo ypatumai ir kuo čia dėtas internetas?
Rimta valstybės parama čia labai pravertė. Už ją buvo nuomojama visa reikalinga technika. Reikėjo kasti septynias 150 metrų ilgio tranšėjas – juk kiekvienam krūmui duobės nekasi. Nupirkta ir į duobes supilta daugybė tonų durpių.
Ūkininkas iškart žinojo, kad uogas teks skinti rankomis, todėl pasodino skirtingų rūšių krūmus. Vienos veislės nokina uogas anksčiau, o kitos – vėliau. Tokiu būdu derlius derės ilgesnį laiką ir darbai pasiskirstys tolygiau.
Kodėl šilauogės skinamos rankomis? Nes jos net ir ant vieno krūmo noksta skirtingu laiku. Pavyzdžiui, nuo pirmos iki paskutinės prinokusios krūmo uogos gali praeiti mėnuo.
Užsienyje ypatingai dideli šilauogių ūkiai paskutines uogas nuskina su specialia technika, tačiau net tuomet tenka jas rūšiuoti – prinokusias atrinkti pardavimui, o kitas dar šiek tiek panokinti.
T.Samaliui pavyko pasodinti ištisą hektarą šilauogių krūmų. Pirmais žydėjimo metais visus užmegztus žiedus reikėjo išskinti. Tą patį teko daryti ir šiemet. Toks veiksmas padeda augalams taupyti energiją – sustiprinti šaknis.
Žiemai paskutinis darbas – patręšti augalus specialiomis trąšomis, kurios padeda augalams labiau sumedėti. Taip jie tampa dar atsparesni šalčiams.
Beje, jei kada kyla nepilnavertiškumo ir nežinojimo jausmas, ūkininkas primena – egzistuoja toks dalykas kaip internetas! Ten vyras ne kartą ieškojo ir rado, kokių trąšų kokiu metu reikia, kokie yra tręšimo planai ir daug kitų smulkmenų, kurias galvoje retas nešiojasi.
T.Samalius yra gana plačiai žinomas ūkininkas ne tik dėl savo jau minėto virsmo iš mokytojo į ūkininką. Jis savo metamorfozę kone kasdien kruopščiai fimuoja ir publikuoja Youtube kanale, kuriame kasdien sulaukia vis daugiau sekėjų.
Kam reikalingas kanalas? Pirmiausia – tai turės išliekamąją vertę ir bus naudinga visiems, kurie ryšis imtis ūkininkavimo. Antra – gal tai netrukus ateityje pasitarnaus ieškant uogų pirkėjų?
Įrankių nuoma – kada to prireikia?
T.Samalius supranta, kad dalis jo ūkio kūrimo sėkmės priklausė ne tik nuo finansinės paramos gavimo ir močiutės žemės.
Ypatingai pravertė ir įvairių įrankių bei technikos nuoma: „Norėčiau pabrėžti, kad pirkti įrankius ir techniką, kurios reikia tik vienam kartui – jokiu būdu neapsimoka. Tam yra nuomos įmonės. Man įmonė „Cramo“ pasitarnavo daugybę kartų. Per laiką daug technikos ir instrumentų įsigijau. Nuomodamas išsiaiškinau, kurie man patinka labiausiai. Natūralu, kad dalis įrankių ir technikos tiesiog visada turi būti ūkyje. Ilgainiui tokius nusiperki.“
Šiandien ūkininkas dažniausiai nuomoja tokią techniką, kurios prireikia nekasdieniams darbams. Pavyzdžiui, ne taip seniai reikėjo sukalti daug stulpų tinklui, kuris saugo krūmus nuo paukščių. Tam išsinuomojo specialią nedidelę poliakalę.
Na, o kol didysis šilauogių laukas dar laukia pirmojo rimto derliaus, T.Samalius nusprendė savo patirties tuščiai nelaikyti bei panaudoti tai ne tik Youtube filmukams. Aktyvus darbas ūkyje, naujos patirtys ir pažintys padėjo sukurti ir dar vieną šalutinį verslą. Dabar jis padeda kitiems kurti savo ūkius.
„Paradoksalus ir nuostabus dalykas – ūkininkaudamas supratau, kad galybė jaunų intelektualių žmonių kuriasi kaimiškose vietovėse ir steigia savo nedidelius ūkius. Jie dažniausiai turi savo kitus tiesioginius darbus, tačiau lygiagrečiai gamina visuomenei naudingus bei reikalingus aukštos vertės produktus.
Aš ir mano nedidelė bendraminčių komanda stengiamės prisidėti prie jų sėkmės ir tikslų: kažkam reikia tvoros ar tranšėjos – mielai su savo bendražygiais ateinu į pagalbą. Jei darbas didesnės apimties ir neturime reikiamos technikos – ne problema, juk žinome iš kur ją gauti ir išsinuomoti.
Smagu darbus dirbti pačiam, tačiau taip pat labai svarbu, kad mūsų galimybės neribotų mūsų svajonių ir planų. Techniką visada galima išsinuomoti, o profesionalus – pasisamdyti. Neleiskime savo svajonėms žlugti ir išnykti“, – paragino ūkininkas ir mokytojas T.Samalius.