Pirmas išmoktas lietuviškas žodis – degalinė
Ar vykti studijuoti į Lietuvą jis iš pradžių dvejojo. Ukrainos piliečiai turi du pasus – vieną, kuris naudojamas šalies ribose, ir vadinamąjį tarptautinį. Būtent pastarasis buvo būtinas studijoms, o kadangi jis gyveno toli nuo Kyjivo, svarstė, ar spės jį pasidaryti. Tai išgirdusi mama tik paskatino to imtis – karas Donbase jau vyko apie metus, dėl to tėvai skatino investuoti laiką į išsilavinimą.
Taip Andrii pradėjo studijuoti informacines technologijas Šiaulių universitete, paraleliai jis mokėsi ir magistro studijose viename iš Kyjivo universitetų. Studijos vyko anglų kalba, o kurso draugai priėmė draugiškai. Nieko nuostabaus, kad pirmas išmoktas lietuviškas žodis buvo šalia esančio baro „Degalinė“ pavadinimas. Studijų metu pavyko ir išvykti į Erasmus studijas Čekijoje, kuriose įgavo ne vieną sertifikatą, kurios pravertė vystant karjerą.
Vis dėlto šie mokslai jam nebuvo svajonių išsipildymas, tačiau būtent čia, vieno dėstytojo pagalba, jis atrado savo IT sritį – DevOps.
DevOps – tai praktikos, apjungiančios programinės įrangos kūrimą ir IT operacijas, jos pastaruoju metu išpopuliarėjo, nes vis daugiau įmonių transformuoja IT procesus, komandas bei bendrą įmonės kultūrą, siekiant prisitaikyti prie modernių technologinių tendencijų bei naujos darbo metodikos.
Tiesa, į šią sritį jis įsiliejo pamažu – pirmoje darbovietėje jis dirbo kaip pagalbinis IT darbuotojas, antroje darbovietėje jis sulaukė daug paskatinimo ir palaikymo, kad galėtų kaupti žinias ir patirtį būtent šioje specializacijoje.
„Ir štai, dabar, jau dirbant trečioje organizacijoje, jaučiu, kad pagaliau pavyksta auginti savo potencialą. Apie „Cognizant“ sužinojau iš buvusio kolegos, kuris labai gerai atsiliepė apie įmonės darbo aplinką, projektus, kuriuose jis dirbo, ir DevOps kultūrą apskritai.
Laimingo atsitiktinumo dėka tą pačią dieną su manimi susisiekė personalo atrankos specialistas, kuris mano profilį įvertino kaip tinkamą. Pokalbis tik dar kartą patvirtino, kad komandoje vyrauja bendradarbiavimo dvasia, ir man buvo malonu prisidėti prie tokios pažangiai mąstančios organizacijos.
Tiesa, daug mokiausi prieš įsidarbindamas, nes norėjau kuo stipriau startuoti, ir tai pasiteisino. Tikiu, kad užimsiu ir vyresniojo specialisto poziciją, bet ar norėčiau vadovauti komandai – dar nežinau, nesinorėtų prarasti profesinių įgūdžių“, – kalba IT specialistas.
Manė, kad Lietuvoje neužsibus
Andrii pasakoja, jog iš pradžių manė, kad Lietuvoje ilgai negyvens – vystys karjerą kitoje šalyje, ypač kai įmonės, kuriose jis dirbo buvo tarptautinės. Bet nejučia čia jau skaičiuoja dešimtus metus ir kitos šalies nebesvarsto.
„Dabar jau pagaliau pradėsiu ir intensyviai mokytis lietuvių kalbos. Anksčiau tokio poreikio nebuvo, nes esu apsuptas anglakalbės aplinkos, tačiau norint gyventi visavertiškai, pats metas pramokti ir įgauti šalies, kurioje gyvenu, kalbos įgūdžių“, – sako A. Sokorenko.
Šeima jį aplanko kelerius kartus per metus, ir, žinoma, jos labai pasiilgsta, ypač per didžiąsias šventes. Jis pripažįsta, kad yra pastebėjęs ne vieną kultūrinį skirtumą.
Visų pirma, kaip švenčiamos šventės – Ukrainoje kalėdinėmis dovanomis keičiasi per Naujuosius metus, skirtingai nei Lietuvoje.
„Žinoma, tai nulemia ir religija, bet dabar tai taip tapo įprasta, kad ši tradicija persismelkė ir mano šeimoje. Kitas dalykas – lietuviai tikrai yra uždaresni bei linkę į individualumą – ukrainiečiai bendruomeniškesni. Taip pat čia mažiau biurokratijos ir daugiau taisyklių, kurios prisideda prie skaidrumo ir aiškumo“, – įvardija pašnekovas.
Jaučiasi saugus
„Kiekvieną dieną daug laiko praleidžiu dirbdamas ir gilindamasis į profesinę sritį. Šiuo metu dirbu su projektu, kuriuo siekiama optimizuoti tiekimo grandinės valdymo procesus, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninės platformos naudotojo patirčiai. Mano vaidmuo apima bendradarbiavimą su įvairių sričių komandomis, siekiant automatizuoti ir supaprastinti diegimo procesą, kad būtų sutrumpintas pasirengimo laikas ir iki minimumo sumažintos klaidos. Tai apima naujų įrankių integravimą ir esamų darbo eigos tobulinimą, siekiant užtikrinti sklandesnį ir patikimesnį diegimo procesą.
Kad darbai vyktų sklandžiai, labai svarbus gebėjimas nustatyti užduočių prioritetus ir efektyviai valdyti laiką. O norint suderinti kelis projektus ir terminus, reikia gerų organizacinių įgūdžių ir gebėjimo susikaupti net tada, kai daug darbo. Pastebėjau, kad empatija ir kantrybė padeda man geriau bendradarbiauti su kolegomis, ypač kai iškyla netikėtų iššūkių. Nuolatinio tobulėjimo ir mokymosi mąstysena yra tai, kas tikrai skatina mano produktyvumą. Be to, žinoma, labai svarbi atsvara ir asmeniniame gyvenime, dėl to būtinai atrandu laiko ir hobiams“, – sako A. Sokorenko.
Jis atvirauja, kad laisvalaikiu labai mėgsta konstruoti „Lego“ ir leisti laiką su savo šuneliu, kurį šaukia Milky.
„Tokie hobiai padeda atsiriboti nuo kasdienybės iššūkių. O pasivaikščiojimai su šuneliu – ir geriau pažinti miestą. Matau, kaip Vilnius keičiasi ir džiaugiuosi, kad mano mokami mokesčiai taip pat prie to prisideda. Jaučiuosi čia saugus ir noriu toliau kurti savo ateitį būtent šioje šalyje“, – apibendrina IT specialistas.
