Na, sakykim vyras grįžta su gėlėmis anksčiau laiko į namus. Dantyse tortas, akyse ugnelės, o jo lovoje – meilužis. Žmona vaidina, kad alpsta, o meilužis, kad remontuoja savo „Opeliuką“ už kokių trisdešimt kilometrų nuo miegamojo. Visiems negera ir nepatogu.
Bet kas tavęs prašė anksčiau laiko atsivilkti su tom gėlėm?
Ką pagalvojai nusprendęs pasirodyti netikėtai? Kad jinai pamatys tave kitomis akimis ir iš laimės vėl tave įsimylės?
Aš nekenčiu siurprizų! Nuoširdžiai!
Sėdžiu sau ramiai namie. Vienintelė laisva diena, kurioje galiu būti kaip noriu ir kuo noriu. Susivėlus, išsidraikius ar su kauke ant veido. Televizorius prieš nosį, kojos į dangų ir visiškas atsiribojimas nuo pasaulio. Su arbata, knyga ar sausainiu rankoje. Ir tuo metu dzin dzilin į duris. Kas gi ten? Sekmadieninis paštininkas ar kaimynė pritrūko kokios druskos ar pletkų? Ir štai ant laiptų penki šmaikštuoliai daužo sniegą nuo batų ir choru šaukia: „Siurprizas!!!“.
Man galvoje trečias pasaulinis karas ir iš apkasų prasideda lemtingas puolimas. Sproginėja bombos, griūva pastatai ir žūsta žmonės. O aš nieko negaliu pakeisti, tik melstis (nors geriausia būtų užtrenkti ir užrakinti jiems duris panosėje).