Kokybiškas miegas – būtinas
Po vasaros atostogų ne vienam mokiniui sunku rytais keltis, nes nuskambėjus Rugsėjo 1-osios skambučiui, pasikeičia dienotvarkė. „Sunkiausia prie mokyklos ritmo adaptuotis tiems vaikams, kurie vasarą pratę vėlai gultis ir vėlai keltis. Jie ilgą laiką negali persiorientuoti ir į mokyklą išeina visiškai nepailsėję, – sako R.Maciulevičienė. – Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau miego jam reikia. Tarkime, pirmokas turėtų išmiegoti apie 10 valandų, kad atsistatytų visos jo organizmo funkcijos. Trečiokui ketvirtokui jau gali pakakti 8–9 valandų.
Labai svarbu ir savaitgaliais, per rudens, žiemos atostogas laikytis to režimo. Jeigu jo nesilaikoma, kiekvienas pirmadienis mokiniui būna nedarbingas.
Vis dėlto reikšminga yra ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Vaikas turi miegoti ramioje, tamsioje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių išorinių dirgiklių: kompiuterio, telefono, televizoriaus. Idealu, jeigu vaiko kambarys būtų skirtas tik miegui arba jeigu įmanoma atskirti darbo zoną nuo miego zonos.
Dėl menkiausių dirgiklių, tarkime, veikiančio televizoriaus, triukšmo, miegas tampa nekokybiškas, mat smegenys reaguoja į garsus, šviesos blyksnius, ir organizmas nepailsi.
Per tam tikrą laiką vaikas įpranta tuo pačiu metu užmigti ir keltis, bet, kad tai įvyktų, labai svarbu ir savaitgaliais, per rudens, žiemos atostogas laikytis to režimo. Jeigu jo nesilaikoma, kiekvienas pirmadienis mokiniui būna nedarbingas – apie 11–12 valandą dienos jis jau pradeda negirdėti, ką sako mokytojas, nesukaupia ir neišlaiko dėmesio, žemyn smunka mokslo rezultatai.“
Maistas smegenims
„Labai svarbu vaiką žadinti ne paskutinę minutę, bet tokiu laiku, kad jis spėtų susiruošti mokyklai ir šiek tiek praalktų. Dažnai mokiniai nenori pusryčiauti, mat jų organizmas rytais dar nebūna pakankamai prabudęs ir paalkęs, – sako gydytoja. – Tikrasis alkio jausmas atsiranda apie 11 valandą, tačiau nepatartina laukti iki to laiko, nes vaikui labai staigiai krenta gliukozės kiekis kraujyje.
Nepusryčiavęs mokinys jau per antrą pamoką tampa irzlus, nesugeba susikaupti, todėl, jeigu nepavalgo namuose, būtina vaikui įdėti kokio nors maisto su lengvai įsisavinamais angliavandeniais: tai gali būti viso grūdo javainiai, jogurtiniai batonėliai ar pan.
Gliukozė yra smegenų maistas ir laiku jos negavusios pradeda badauti, tinkamai neveikia. Vaikas juk miega 8–10 valandų, ir jeigu į mokyklą išeina nepapusryčiavęs, smegenys badauja maždaug 10–12 valandų. Tuomet ir sėdėjimas klasėje netenka prasmės – vaikas neįsisavina mokytojo išdėstytos informacijos.
Beje, gliukozės kiekis kraujyje staigiai krenta iki paauglystės ir jai prasidėjus, tol, kol vaikas sparčiai auga ir labai greitai sudegina visas su maistu gautas kalorijas. Todėl būtų idealu, jeigu prieš išeidamas į mokyklą vaikas suvalgytų sočius pusryčius, tarkime, košę ar makaronus.
Tėvams svarbu suprasti, kad vaikas į mokyklą išeina sunkiai dirbti ir patiria nuolatinį ilgalaikį stresą, mat mokytojas bet kada gali jo paklausti, duoti kokią nors užduotį arba vertinti. Ir mokinys kiekvieną dieną gyvena tuo stresu. Todėl būtina bent jau užtikrinti, kas vaikas fiziškai jaustųsi stiprus ir nebadautų.“
Dienotvarkė priklauso nuo šeimos ritmo
Neretai vaikai, važiuodami iš mokyklos į treniruotes ar būrelius, užmiega. Tai natūralu, mat jie jau mokykloje pervargsta.
„Būtų labai gerai, jeigu pradinukas sugrįžęs iš mokyklos bent valandą galėtų pamiegoti, – sako vaikų neurologė. – Deja, dažniausiai tai neįmanoma, mat pasibaigus pamokoms vaikas yra vežamas į papildomo ugdymo mokyklas, būrelius.
Labai dažnai didmiesčių gyventojai renkasi geresnę mokyklą ir vaiką žadina pusvalandžiu arba valanda anksčiau, veža į geresnę mokyklą, vėliau – į prestižinius būrelius. Visa tai atima labai daug laiko, per kurį vaikas kvėpuoja išmetamosiomis dujomis, nuodija savo organizmą ir išvargsta.
Neretai vaikai, važiuodami iš mokyklos į treniruotes ar būrelius, užmiega. Tai natūralu, mat jie jau mokykloje pervargsta, o tiesiai iš jos, atidirbę šešias valandas, yra vežami į kitą darbą.“
Kokį krūvį pakelia
„Kiekvienas vaikas yra individualus, kiekvienas kitoks, todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kokį krūvį gali pakelti. Galima tik patarti tėvams atsižvelgti į savo vaiką, – sako R.Maciulevičienė. – Yra vaikų, kuriems pakanka mokykloje patirto krūvio ir streso. Paprastai tai greitai pavargstantys, išsidirginantys vaikai, kurie vežiojami po būrelius tampa nelaimingi, pikti, nemandagūs.
Tuo tarpu emociškai ir fiziškai stiprūs vaikai reikalauja daug užsiėmimų, kad galėtų išsikrauti, tobulėti. Todėl tėvai turėtų stebėti savo vaiką ir pajausti, ar tikrai jis pakelia jam primestą krūvį, ar vakarais nebūna piktas, nemandagus, ar lengvai užmiega.
Per prievartą vežiodami vaiką ir ieškodami kuo tobulesnės mokyklos ir užklasinio lavinimo pamokų, galime labai jį sužaloti, paversti jo vaikystę nelaiminga. Daug kartų tėvai man pasakojo, kad kai atsisakė kelių būrelių, vaikas pradėjo matyti aplinką, žavėtis pastatais, gamta – iki tol jis važiuodavo automobilyje iš nuovargio nunarinęs galvą.“
Per prievartą vežiodami vaiką ir ieškodami kuo tobulesnės mokyklos ir užklasinio lavinimo pamokų, galime labai jį sužaloti, paversti jo vaikystę nelaiminga.
Gydytojos patarimas: „Mes nepakeisime gyvenimo, neatsisakysime nei darbo, nei savo gyvenimo ritmo, tačiau privalome kaip galima daugiau pasistengti, kad mūsų mokinukas nejaustų nuolatinio nuovargio. Galbūt galėtume vaiką leisti į artimesnę mokyklą, kurią jis pasiektų pėstute, tuomet sutaupytumėm pusvalandį ar valandą brangaus rytinio miego, kurio vaikams labiausiai trūksta, mat ankstyvas kėlimasis sutrikdo hormonų ir endokrininę, nervų sistemas, paveikia nuotaiką, emocijas ir savijautą.
Jeigu to padaryti neįmanoma, pasistenkime, kad mokinys išmiegotų kuo ilgiau, kad miegotų tyliame, gerai išvėdintame kambaryje – nes ir nuo gryno oro priklauso miego kokybė, o vėliau ir mokymosi rezultatai.“
