Valdas apie lietuviškos pirties šaknis: „Pirtyje buvo lengviau ne tik gimti, bet ir numirti“

Atidarius pirties duris, sodriai kvepia beržų lapais, kūną pasitinka maloni šiluma. Ant kelmo dega bičių vaško žvakės, pripildydamos patalpą jaukia šviesa. Atsisėdu ant šilto suolo, aplink visiška tyla – pokalbis su pirtininku Valdu Rimavičiumi apie lietuviškos pirties praeitį, legendas ir patarimus, padėsiančius patirti pirties malonumą iki galo.
Pirtininkas Valdas Rimavičius
Pirtininkas Valdas Rimavičius / G.Navickaitės nuotr.

– Nuo kada žmonės Lietuvoje pradėjo naudotis pirtimis?

– XIII a. sluoksnyje, Kernavės Pajautos slėnyje, archeologams pavyko rasti kol kas seniausią Lietuvos pirtį. Tačiau net neabejoju, kad pirtis mūsų protėviai statė nuo tada, kada namus išmoko statyti. Mes turime lietuvišką žodį „pirtis“, jis yra labai senas, kaip ir mūsų kalba.

– Kokia buvo pirties paskirtis?

– Pirmoji pirties paskirtis buvo nusiprausti. Žmonės ten darė tai, ką buvo patogu daryti.

Seniau moterys gimdydavo pirtyje. Tai buvo steriliausia kaimo vieta, šiluma palengvindavo sąrėmius, labai padėdavo pirties atpalaiduojanti atmosfera – švelni šiluma, vantų kvapai. Be to, kaip sakoma, pirtyje laimė aplanko, kuri naujagimiui tikrai nepamaišys.

– Kaip vaizduojama pirtis Lietuvių legendose ir mituose?

– Pirtis susijusi su daugybe draudimų. Pavyzdžiui, jaunoms merginoms neleisdavo eiti į pirtį vienoms, be suaugusiojo, vaikams nebūdavo galima žaisti pirtyje. Šiuos draudimus girdėjau dar iš liudininkų, kurie man papasakojo apie savo vaikystės laikų pirtį.

Taip pat, kai pirtis būdavo nekūrenta, vaikams buvo draudžiama būti pirtyje ir šalia jos.

Pirtis visada buvo ypatinga vieta, pilna visokių draudimų, kurie buvo neaiškinami. Negalima ir viskas. Taip pat mitologinėse sakmėse pirtis yra apipinta tautosakiniais personažais – velniais ir laumėmis.

– Ar yra ryšys tarp senovės religijos ir pirties?

– Neabejotinai yra. Prof. Rimantas Balsys savo straipsnyje „Valstiečių mažoji bažnyčia“ atskleidžia tiesiogines pirties ir senovės religijos sąsajas.

Mano nuomone, senojoje religijoje žmonės buvo įdvasinę visą savo aplinką. Pirtis buvo ypatinga vieta, kurioje susitinka gyvenimas ir mirtis. Prūsijos karaliaus metraštininkas Matas Pretorijus rašė, jog Prūsijoje buvo tokių gyventojų, kurie kasdien kūreno pirtis ir savo Dievų garbei jose maudydavosi.

G.Navickaitės nuotr./Pirtininkas Valdas Rimavičius
G.Navickaitės nuotr./Pirtininkas Valdas Rimavičius

Man pirtis yra neišsemiami vartai į mūsų dvasios gelmes.

– Ką turite omeny, kad ten susitinka gyvenimas ir mirtis?

– Kaip ankščiau minėjau, moterys pirtyje gimdydavo. O kalbant apie mirtį, velionio kūnas buvo prausiamas pirtyje. Taip pat yra žinių, kad pirtyje silpną ligonį paruošdavo atsisveikinti su gyvenimu. Pirtyje dėl šilumos buvo lengviau ne tik gimti, bet ir numirti.

– Ką jums reiškia pirtis?

– Labai slėpininga vieta. Nepaisant to, kad jau daug metų esu šioje srityje, kuo toliau, tuo labiau suprantu, kiek daug aš nežinau. Man pirtis yra neišsemiami vartai į mūsų dvasios gelmes.

– Kas, jūsų manymu, yra svarbiausia einat į pirtį su kompanija?

– Jei iš pirties norite gauti ne tik kūniškos naudos, bet ir dvasiškos, labai svarbu pirties dalyvių vienas kitam jaučiama pagarba. Pirtyje gerbkite tylą. Kalbėjimas ir dažnas pirties durų varstymas labai išblaško. Toks elgesys šalia esantiems žmonėms atima galimybę gauti dvasinę naudą ir iki galo atsipalaiduoti.

– Ar pirties metu reikia gerti daugiau vandens nei įprastai?

– Per pirtį ir po pirties būtina gerti vandenį. Geriausia kambario temperatūros ar šiltesnį. Išgerti vandens reikia tiek, kiek prarandi svorio pirties metu.

Sovietmečiu buvo gera tradicija viešose pirtyse laikyti svarstykles. Pasisvėrę žmonės galėjo puikiai žinoti, kiek reikia išgerti vandens. Jeigu pirtyje ne tik guli, bet ir vanojiesi, gali prarasti iki dviejų litrų vandens. Kūnas atiduoda daug skysčių, todėl jei negersite pakankamai vandens, kitą dieną galite jausti energijos trūkumą.

– Ką reikėtų valgyti pirtyje? Ir apskritai – ar reikėtų?

– Kartais žmonės mėgsta pirtyje puotauti. Tačiau suvalgytas maistas labai apsunkina organizmą. Pirtyje skrandis nenori virškinti, nes visus energijos resursus organizmas skiria vėsinimuisi.

Tačiau jeigu žmogus ateis į pirtį nevalgęs, gali būti silpna ir dėl jaučiamo alkio jaus diskomfortą. Prieš pirtį geriausia lengvai pavalgyti, kad nejaustum alkio ir neapsisunkintum organizmo.

G.Navickaitės nuotr./Pirtis
G.Navickaitės nuotr./Pirtis

– Kiti, eidami į pirtį, galvą pridengia veltine kepure. Būtina?

– Jei neužsidengsite galvos – nieko tokio. Tačiau pirtyje, išskyrus tada, kai gulime, galva yra aukščiausioje pozicijoje. Tam, kad ilgiau galėtumėte išbūti komfortiškoje būsenoje, pirtyje yra naudojamas galvos apdangalas, kepurė. Jei neužsidengsite galvos, nieko baisaus, tačiau ji įkais žymiai greičiau nei likęs kūnas, todėl galite jausti diskomfortą, išeiti iš pirties, nors kūnas dar nebus iki galo sušilęs.

Pigių eterinių aliejų geriau į pirtį nesivežti.

– Kaip pirtyje reikėtų naudoti eterinius aliejus?

– Degėsiai šiais laikais tampa įprastu pirties kvapu. Negalima eterinio aliejaus ar kito kvapų skysčio pilti tiesiai ant karštų akmenų, nes jis sudegs. Pilti galima nebent su vandeniu prieš tai atvėsintame krosnies kraštelyje.

Sudegęs eterinis aliejus man užduoda labai daug klausimų, kuo išties mes kvėpuojame, jei kvapas susintetintas. Eteriniai aliejai labai nuostabus dalykas, tik šiais laikais sunku juos gauti natūralius. Pigių eterinių aliejų geriau į pirtį nesivežti.

– Kaip, be eterinių aliejų, pirtyje galėtume mėgautis kvapais?

– Vasarą pirtyje galima naudoti natūralius žolių, medžių šakelių kvapus. Pavyzdžiui, mėtos, pelyno, vingiorykštės, trešnės, kėnio, kadagio, pušies, eglės. Mosteli šių augalų ryšulėliais – ir pasklinda sodrus aromatas. Kadagį užplikius verdančiu vandeniu turėsite kvapnią vantą ir dar augalo nuoviro, kuriuo labai kvapnu po pirties nusiprausti.

– Kaip po pirties geriausia atsivėsinti?

– Būdų yra labai daug, tačiau svarbiausia yra klausytis savo kūno, kuris visada žino, koks temperatūrų kontrastas jums geriausias. Vienam žmogui geriau iš pradžių atsivėsinti lauko temperatūroje, tik vėliau šokti į vandenį, o kitam – iš karto nerti. Kontrastą reikėtų rinktis individualiai.

Pavyzdžiui, jei turite jautrią nervų sistemą ar bėdų su širdimi, reikėtų neskubėti atšalti. Svarbiausia – klausykitės savo kūno.

Užėjimų į pirtį skaičių taip pat reikia rinktis individualiai; vienam užtenka kelių, o kitiems prireikia net šešių. Jei su pirtimi draugaujate retai ir nežinote, kiek jums reikia, – visada geriau saikingiau.

G.Navickaitės nuotr./Pirtininkas Valdas Rimavičius
G.Navickaitės nuotr./Pirtininkas Valdas Rimavičius

– Kokias žmonių klaidas dažniausiai pastebite pirtyje?

– Nereikėtų pirtyje taupyti vantų. Kartais žmonės labai daug kartų tas pačias naudoja, nors ant jų vos keli lapeliai būna likę. Su tokiomis vantomis tik nugarą galima pasikasyti, o norimo poveikio tikrai neišgausite.

Vasaros metu susirišti vantą užtrunka vos dešimt minučių. Jei šviežia vanta per sunki, galite ją šiek tiek padžiovinti.

Taip pat viena iš didžiausių klaidų yra skubėjimas. Pirties dieną, jeigu galite, leiskite sau neskubėti ir iš anksto susikaupkite, o ne atlėkite vos spėdami. Skubėdamas žmogus gali nepatirti dvasiškos pirties naudos, nesugebėti iki galo atsipalaiduoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis