Susėdome su Benu tiesiog kempingo pievutėje pasikalbėti apie tai, kaip atsirado „Downtown Forest“, ir kaip vos per mėnesį idėja virto jau antrus metus vykstančiu festivaliu.
– Benai, papasakokit, kaip viskas prasidėjo? Kaip gimė idėja įkurti šį verslą?
– Įkūrėme jį kartu su dviem draugais – Andrium ir Egle Bagdzevičiais. Prieš tai visi turėjom karjeras – aš valdžiau eksporto verslą, o jie dirbo reklamos ir marketingo srityse. Buvau išvykęs į Prancūziją, buvo minčių ten apsigyventi, tačiau ne viskas pavyko, kaip norėjau, todėl grįžau, o draugai padarė karjeros pertrauką ir metus keliavo po Pietų Ameriką. Vis dėlto jie grįžo į labai panašius darbus, o aš buvau kiek neapsisprendęs, ką noriu veikti. Tada kilo mintis atidaryti barą.
Pradėjom patalpų paieškas, atradom šią vietą ir pagalvojom, kad tai ideali vieta hosteliui. Patys esam jų apkeliavę nemažai ir viską darėm žiūrėdami iš svečio perspektyvos: ar patogi lova, ar geras dušas, kokios įdomios veiklos galima pasiūlyti ir t.t. Taip penktus metus ir važiuojam – esame šeimininkai svečių kailyje.
– Tad kokia buvo pati pradžia? Ir kaip viskas keitėsi?
– Kai tik atsikraustėm, viskas buvo gana apleista – teko išvežti du konteinerius šiukšlių bei viską perdažyti. Iš pradžių tai buvo tik apgyvendinimo įstaiga, bet ilgainiui „Downtown Forest“ tai ėmė apimti gerokai daugiau. Norėjom, kad tiek miesto svečiams, tiek ir vilniečiams būtų geriau nuo to, jog ši vieta yra. Taip ėmėm rengti koncertus ir kitus renginius. Nenorėjom būti ta vieta, kuri tiesiog parduoda lovą – permiegojai, ir viskas. Mes kuriame svečiams patirtį, tokią, kad įsimintų ilgam. Stengiamės dalintis tuo, ką patys mėgstam, ir kad turistai bei vilniečiai turėtų erdvę susipažinti ir susibendrauti. Žmonės atvyksta labai įvairūs – nuo jaunų keliautojų su kuprinėmis iki vyresnio amžiaus žmonių.
– Daug dėmesio skiriate muzikai. Kuo ji svarbi pačiam?
– Pats esu tik muzikos klausytojas, jos klausau gana įvairios. Kažkada labai domėjausi džiazu, esu ir džiazo federacijos narys, turiu labai nedidelį fondą, kuriuo paremiu atlikėjus. Iš tiesų, mano svajonė yra suorganizuoti džiazo festivalį ar atsivežti pavienių atlikėjų. Jau turiu ir sąrašą. Tik svajoti reikia atsargiai, nes paskui ima ir išsipildo (juokiasi).
O „Downtown Forest“ pirmasis koncertavo Kazimieras Likša, dar prieš pirmąją vasarą, kai tikrai ne viskas buvo sutvarkyta. Mums labai patiko ir jau vasarą surengėm didesnį koncertą – koncertavo „Ministry of Echology“ ir „Baltasis Kiras“. Atėjo daugybė žmonių, buvo puiki atmosfera ir nusprendėm, kad galim tai daryti nuolat. Kazimieras iki šiol padeda organizuoti renginius.
Kadangi šioje vietoje yra toks kaip amfiteatras, muzikantai ir garsistai dažniausiai labai džiaugiasi garso kokybe. Atlikėjus irgi priimame kaip svečius, visada klausiame kaip jie jautėsi, ar patiko, ir didžiąja dauguma atveju visi lieka labai patenkinti.
– O kaip gimė mintis surengti Tilto namų festivalį?
– Su „Tilto namais“ susipažinome rengdami jų grupių koncertus, tad natūraliai pradėjome bendrauti, ir ilgainiui tapome gerais pažįstamais, galima sakyti, draugais. Turime daug panašumų – tiek jie, tiek mes laikome savo verslą namais, net ir mūsų UAB vadinasi „Užupio namas“, tai viskas natūraliai susidėliojo. Jie ir anksčiau rengdavo uždarą šio festivalio versiją, kuris praėjusiais metais tiesiog išėjo į viešumą.
Viskas įvyko labai greitai. Per kažkurį iš „Tilto namų“ grupės koncertą priėjau prie Gabrielės Tamutytės, ir tiesiai šviesiai pasakiau: „Darom festivalį“. Jos akys sužibėjo (juokiasi) ir jau po trijų dienų ėmėmės veiklos. Tai buvo gegužės mėnuo, tad turėjom mėnesį viskam paruošti. Laiko nedaug, ir klaidų buvo, bet jau pirmajam pasibaigus, žinojom, kad rengsim antrą. Čia kaip su buriuotojais, kurie apiplaukia aplink pasaulį: išlipus ant kranto pirma mintis būna plaukti dar kartą, nes pasidaro aišku, ką darė ne taip.
Tad šiemet festivalis bus ne trijų dienų, o dviejų – trijų kol kas šiek tiek per daug. Skyrėme daugiau laiko pasiruošimui, komunikacijai, nes pernai daug kas apie festivalį tiesiog nesužinojo. Daug ką darome panašiai, turėsim įvairių veiklų visoj kempingo teritorijoj, daug pasirodymų ir tikimės geresnių orų nei pernai (juokiasi).
– Tad apibendrinimui, kokia yra „Downtown Forest“ misija?
Esam atviri muzikai ir laisvei. Tiek priimdami sprendimus, susijusius su hosteliu, tiek ir rengdami koncertus, norime, kad Vilnius, o ir pati Lietuva, būtų geresni. Galvojame apie muziką, kuri gali kažką duoti klausytojui, kad jis kažką po koncerto galėtų išsinešti, kažkokią emociją. Gal todėl ir krypsta viskas į šiek tiek alternatyvią pusę, kurioje muzika nėra buka ir patogi. Su tokia muzika galima įeiti į dialogą, kažko iš jos pasisemti. O pasiima kiekvienas tai, ko jam labiausiai tuo metu reikia – kažkas ateina su šypsena, o išeina su dar platesne. O gal kitas ir nuliūsta jos paveiktas – paliūdėti kartais irgi labai gerai. Tad, jeigu trumpai, tai mūsų tikslas yra padovanoti emociją ir puikią patirtį.
