Priėmė kaip iššūkį
Prieš daugiau nei metus į Anykščių Antano Vienuolio progimnaziją atpūtė nauji vėjai – buvo pranešta, kad rudenį į pirmą klasę žengs penki pirmokai, turintys autizmo spektro sutrikimų. Būsimieji pirmokai prieš pat mokyklą buvo kruopščiai ruošiami darželyje, kuriame tiek auklėtojos, tiek tėvai juos rengė naujam gyvenimo etapui.
Kitame etape jie taip pat neliko vieni – čia juos su užsidegimu mokytis, suprasti ir, žinoma, mylėti, pasitiko progimnazijos direktorė Danutė Mažvydienė.
„Tai priėmėme kaip iššūkį“, – drąsiai sako direktorė, prisiminusi praeitų metų pavasarį, kai į pasiruošimo darbus kibo visa progimnazijos bendruomenė. Trys būsimųjų pirmokų mokytojos kartu su specialiste dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje.
„Visos mokytojos, kurios ketino dirbti su šiais vaikais, susitiko su jų tėveliais. Kai kas į mokyklą atsivedė ir vaikučius. Turėjome puikią progą sužinoti, ką jų vaikas gali, ko negali ir kaip atpažinti, padėti bei sureaguoti laiku, jei kas nors ne taip. Mes suprantame, kad vaikai kartais elgiasi savanaudiškai, todėl turėjome pasiruošti, kad šie nepiktnaudžiautų tam tikromis priemonėmis. Manau, kad ši pažintis tiek su tėvais, tiek su vaikais labai pasiteisino“, – žvilgtelėjusi į praeitus metus sako direktorė.
D.Mažvydienė neslepia, kad pirmaisiais mėnesiais buvo aplankęs ir nežinomybės jausmas: buvo neaišku, kaip elgsis vaikai, kaip jie priims aplinką, kaip į viską reaguos bendruomenė. Tačiau šiandien ji žemai lenkia galvą prieš pedagogus, kurie šiais metais parodė savo profesionalumą.
„Žinojome, kur ieškoti pagalbos, išmokome būti tarpininkais, atpažinti vienus ar kitus sutrikimus. Galime didžiuotis visa specialistų komanda. Žinoma, turime ir kitus specialiųjų poreikių vaikus, ne tik penkis autistiškus pirmokus. Bet kiekvienam iššūkiui reikalingas ir iš visų pusių matomas geranoriškumas, mylinčios širdys ir empatija. Būtent su tuo mes ir įveikėme užduotis“, – įsitikinusi direktorė.
Mokėsi ne tik iš specialistų, bet ir iš vaikų
Teigiamų rezultatų atnešęs pasiruošimas progimnazijos bendruomenėje išugdė norą įgauti daugiau žinių – iki šiol aktyviai dalyvaujama švietimo tarnybos mokymuose, terapijose, o patekimas į rajono projektą VEGA (Anykščių rajono savivaldybės mokyklų pažangos skatinimas diegiant Vaiko emocinės gerovės aplinkos modelį – red. past.) atvėrė dar daugiau galimybių.
„Ieškome pagalbos ne tik mokykloje, bet ir įvairiose organizacijose, projektuose, kurie skirti autizmo spektrą turintiems vaikams. Labai daug padarėme tiek lavinimo, tiek socialumo prasme. Daug kalbamės, tariamės, susitinkame, pasišnekame apie šiuos vaikučius. Progimnazijoje matome, kad su vienais lengviau, o su kitais sunkiau. Palaipsniui bendruomenė buvo supažindinta“, – sako D.Mažvydienė.
Pasak direktorės, dabar visi mokytojai, aptarnaujantis personalas, rūbininkė, budėtojas, valytojos žino, kaip elgtis, kaip priimti, kur kreiptis, jei vaikas netinkamai elgiasi. Vaikai turi puokštę ypatumų, su kuriais reikia būti susipažinus. Jei patys negali suteikti pagalbos, žino, kur kreiptis.
Bendraklasiai – mažieji mokytojos pagalbininkai
Prie pirmokų ugdymo prisidėjusi mokytoja Eglė taip pat neslepia entuziazmo dėl mokslo metų sėkmės. Nors iš pradžių jautė nerimą, tačiau jį greitai pakeitė gautos naujos žinios, bendravimas su specialistais bei tėvais. Būtent jie ir atvėrė Eglės kelionę į dar nepažįstamą pasaulį – bendravimą su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų.
„Dirbu mokytoja jau 26-erius metus ir praktikos turiu įvairios. Prieš priimant du pirmokus turėjome pokalbius su darželio auklėtojomis, tėvais. Pokalbiai man leido nurimti. Iš pradžių išsiaiškinau, kaip atrasti santykį su vaiku, kaip galėtume kartu dirbti. Manau, kad man tai pavyko, nes vaikai mane priėmė“, – prisimena Eglė.
Labiausiai ji džiaugiasi ir dėl bendraklasių, kurie savanoriškai įsitraukė į pagalbą bei parodė puikų tolerancijos pavyzdį. Sunku patikėti, kad vos į pirmą klasę žengę vaikai jau išmoko, kaip bendrauti su naujais draugais, juos priimti ir netyčia neįžeisti. Eglė didžiuojasi šiais džiuginančiais pokyčiais.
„Pirmąjį mėnesį buvo tik taisyklių įsivedimas ir jų laikymasis. Su jomis susidoroti man padėjo dviejų pirmokų bendraklasiai. Jie parodė savo empatišką pusę, perimdami daug mano funkcijų: kvietė vaikus žaisti, kartu vedėsi už rankos. Jei kažkur keliaujame, einame, bendraklasiai irgi būna didelė pagalba mokytojams“, – pasakoja mokytoja.
Surado savo būdus prieiti prie vaikų
Naudodamasi specialistų patarimais, Eglė išmoko kitaip prieiti prie vaikų – taisykles pateikė paveiksliukų forma, o netrukus juos išvežė ir į pirmąją išvyką. Ne paslaptis, kad autizmo spektrą turintys vaikai sunkiau priima informaciją apie naują vietą, tačiau mokytoja sugalvojo gudrybę, kuri šį požiūrį pakeitė.
„Mėgstu mokyklą be sienų. Nors autizmo spektrą turintiems vaikams ir sunkiau, bet organizuojame išvykas. Naujos aplinkos jie nepažįsta, todėl sugalvojau jiems iš anksto parengti veiklos planą. Ir vaikams patiko, nes jie tiksliai žino, kas jų laukia. Ir kitiems bendraklasiams tinka. Tokiu būdu išbandėme ne vieną kelionę. Juk turime tiek daug įvairiausių muziejų!“ – su entuziazmu pasakoja Eglė.
Kokie yra būdai nuraminti vaiką, jei jis elgiasi netinkamai? Pasirodo, progimnazija turi įsirengusi tylos kambariuką, kurį dar kitaip mėgsta vadinti nusiraminimo. Jei vaikas nusprendžia, kad nori išeiti, jį į kambariuką nuveda padedantis mokytojas.
„Jei atsiranda poreikis, pavyzdžiui, erzina kažkoks garsas ar draugo žvilgsnis, galima nueiti į kambariuką. Džiaugiuosi, kad vaikai išmoko įvardyti, kad nebegali klasėje būti ir turi išeiti. Ten yra dėlionės, žaidimai, jie patys gali pasirinkti veiklą, kad nusiramintų. Nusiraminę grįžta į klasę ir prisijungia prie veiklos“, – dalijasi mokytoja.
Mamos nerimą išsklaidė mokytojos atsidavimas
Sūnaus Vytauto pasiekimais tiek bendravime, tiek moksle besidžiaugianti mama Rasa prisipažįsta, kad naujas etapas atnešė ir nemažai nerimo – ji baiminosi, kad su iškilusiais iššūkiais nepavyks susidoroti. Visgi berniukas į pirmą klasę žengė be senojo kolektyvo, tad turėjo mokytis naujų taisyklių ir susipažinti su dar nematytais žmonėmis. Tačiau dalį baimių išsklaidė pažintis su sūnaus mokytoja.
„Ji yra nepaprastas žmogus, atėjęs į žemę mokyti vaikų. Visa širdimi jiems atsidavusi ir tas labai jaučiasi“, – gražiausių žodžių mokytojai Eglei negaili mama Rasa.
Būtent su mokytoja buvo aptarta, kaip darželyje buvo bendraujama su vaiku, kokiu būdu jam buvo suteikta saugi aplinka. Rasa tikėjosi, kad ir mokykloje pavyks išlaikyti saugumą bei stabilumą. Ir panašu, kad tai padaryti pavyko – vaikas greitai adaptavosi.
„Jei kas nors nepavykdavo, susiskambindavome su mokytoja arba susitikdavome gyvai. Jei reikėdavo, prie pokalbio prijungdavau ir Vytautą“, – kalba Rasa, pastebėjusi sūnuje ryškėjančias gero elgesio tendencijas. Todėl prabėgusiais metais ji džiaugiasi ir tikisi, kad tokie bus ir kiti.
Progimnazijos direktorė: svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos
„Žinome, kad šie vaikai turi atvirą širdį – visus apkabina, džiaugiasi, gali prie bet ko prisiglausti. Supranti, kad dar daug ko turi išmokti, kad galėtum būti su šiais vaikais. Turi jiems padėti socializuotis pakankamai netolerantiškame pasaulyje, kuriame jie įgytų bendravimo įgūdžių, socialumo“, – sako progimnazijos direktorė.
Taip pat ji pabrėžia, kad prie kilusių iššūkių daug padėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtos rekomendacijos, skirtos darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Begalinė empatija, noras padėti ir papildoma informacija progimnazijos bendruomenei leido išvengti ir įvairiausių sunkumų. D.Mažvydienė sako, kad nors ir trūksta mokytojų padėjėjų, tačiau visos kitos užduotys buvo įveiktos be priekaištų. Pirmieji metai leido stebėti vaikų raidą, socialumą, akademinius pasiekimus, prisitaikymą prie aplinkos.
O kas toliau? Direktorė mano, kad ateičiai derėtų peržiūrėti, ką reikėtų koreguoti ir kas sekasi. Tačiau galutinis rezultatas tiek jos, tiek mokytojų bei tėvų veiduose parodė plačiausią šypseną – mokslo metai užbaigti sėkmingai.
„Žinome, ką reikėtų daryti kitaip ir ko mums trūksta. Tie vaikai yra mūsų mokytojai, tad džiaugiamės, kad galime mokytis kartu. Mūsų pradžia sėkminga ir ją padėjo įgyvendinti puikios šeimos, kurios daug dirba dėl savo vaikų gerovės. Todėl noriu padrąsinti tėvus nebijoti kreiptis pagalbos. Žinau, kaip tai morališkai sunku, bet laiku diagnozuotas sutrikimas garantuoja savalaikę pagalbą ir puikų rezultatą vaiko atžvilgiu“, – mano Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktorė.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ inicijuoti pokalbiai yra projekto „Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ir suaugusiųjų bei jų šeimos narių, teisių gynimas ir įtraukties į visuomenę stiprinimas“ dalis, skirta didinti autistiškų mokinių įtrauktį į bendro švietimo sistemą. Projektą finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.
