Atvažiavome tada mes į užpūstytą kaimą Kūčių vakarą. Mano šeimoje visada tvyrojo įtampa dėl dviejų religijų susikirtimų, tai gal todėl, dėl taikos, jokių švenčių nešvęsdavome. Aš net nežinojau, kodėl klasiokai prieš naujus metus į klasę atsinešdavo keistus burbuliukus su aguonom, o mūsų namuose jų nebūdavo.
Ir štai tokia mergaitė, be jokių tradicijų kvapo, atvyksta švęsti. Pilna troba giminių ir tik aš viena iš... kažkur. Visi klausinėja, domisi manimi. Visi jie – broliai, pusseserės, tetos ir dėdės. Visi vieni apie kitus viską žino ir, atrodo, kad man buvo leista prisiliesti prie kažko švento. Trumpam, bet leista.
Vyrai, vienas paskui kitą, kaip vilkų gauja, pirmi nutrepsėjo sniego tuneliu link pirties. Kai jie parėjo namo įkaitusiais, raudonais žandais, apipinti garų kamuoliais, ėjome mes – moteriškių gvardija.
