Abu juokiasi iš to, kaip tėvas iki šiol maišo vaikų vardus. Tas vyresnysis, tas mažylis, tas „razbaininkas“ ir ta „pamaiva“. Taip jis sako, kai nebeprisimena vardo. Kažkada tai net su flomasteriu dvynukams ant kaktų vardus buvo parašęs, kai vieną jį paliko su penkiais vaikais namuose.
Geras tėvas, geri vaikai, gera šeima. Kur yra gero tėvo paslaptis? Vidas jau visai rimtai man atsako, kad jo pagrindinis gyvenimo tikslas – parnešti namo duonos. Kad ant stalo gulėtų duona, kurios užtektų visiems.
Vyrai kovoja, vyrai dirba, vyrai stato ir guldo. Jie stiprūs. Nes jiems reikia savo moterims ir vaikams suteikti saugumo jausmą. O jų moterys jiems dovanoja ramybę. Kad parėjus į namus būtų ramu. Ir viskas. Daugiau nieko nebereikia. Gal tik, kad visi būtų sveiki.
Man tėvas, tai kažkas tokio, kaip garantinis lapas. Turi jį ir gali nebijoti, kad kažkas suges. Tiesiog jis atsakingas, kad viskas būtų gerai.
