Ji dejavo dėl savo žioplumo ir kitų žmonių bjaurumo. Tai kodėl gi visi pirko, o jai nepasakė? Aš tai nebuvau bjauri, nes ir aš nežinojau, kad reikia pirkti. Bandžiau ją nuraminti ir pati analizuoti situaciją. Kur dingo druska? Kada ji vėl atsiras? Kam man reikia daug druskos, juk aš ne karvė?
Na, gerai, atrodo, turiu kažkur nuo senų laikų trečdalį pakelio tos akmeninės druskos, bet nežinau, ar ji nesugedusi? Man atrodo, kad druska negenda? Ar genda?
Pastaruoju metu vengiu druskos ir cukraus, todėl ir nesirūpinau tokiais produktais.
Draugė puola aiškinti kad trys produktai neturi senaties termino: druska, cukrus ir pupelės. Ir kaip aš tokia atsilikusi? Dėl pupelių susiginčijame, nes mačiau, kaip mama visą maišą išmetė. Todėl, kad vabaliukai jose buvo pasidarę bendrabutį.
Intriga prasideda. Reikia druskos. Man nei reikia, nei ką, o štai draugei blogai. Vyras prigaudė žuvų, o namie druskos nė kruopelytės. Ir reikia nemažai, nes šaukšteliu kibiro žuvų „nesudruskinsi“.
Šokam į mašiną ir važiuojam į tą rajoną, kuriame ji dar nebuvo.
