Neverkiau, bet galvojau. Mano buvimą aktyvioje feisbuko veikloje „užšaldė“ iki tos dienos, kol išsiaiškins, ar aš nusikaltėlė ar ne. O, pasirodo, kad kažkokie „geranoriški“ lietuviai mane apkaltino baisiu nusikaltimu. Atrodo, kad jie matė, kaip aš iš savo paskyros platinau vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdo medžiagą.
Bandžiau suvokti, kas atsitiko. Aš – bobutė, tikrąja prasme, užsiiminėju tokia veikla, už kurią ilgam sodina į kalėjimą ir visuomenė pasmerkia visam gyvenimui. Už muštynes ar vištos pagrobimą gali atleisti, bet pedofilizmas – beveik mirtina nuodėmė.
Mano vaikai puolė klausinėti, gal aš įdėjau kokią anūkės nuotrauką? Bet aš juk ne kvaila – vaikas ne mano ir jokių teisių tam neturiu. Be to, aš visada buvau prieš vaikų viešinimą internete. Na, tiesiog taip manau.
