Bet svarbu, kad jas atrakina, ir mes jau viduje. Spurdame su savo reikalu ir tikimės greito problemos sprendimo. Tačiau prieš mus sėdi moteriškė, kuri jau labai pavargusi. Aštuntą ryte?! Nuo ko galima pavargti? Žiūri ji į tave pavandenijusiomis, pensinio amžiaus varlės akimis ir lyg klausia: „Ko tu iš manęs nori? Tu nematai, kaip aš pavargusi?“ Ir tada skubi, veli žodžius, susipainioji savo minčių klostėse ir matai jos akyse: „Aš taip ir galvojau, kad išgirsiu tokią nesąmonę!“
2022 07 28
Violeta Mičiulienė. Kaip aš sugalvojau naują, gerą verslą
Ankstyvas rytas. Ne toks ankstyvas, kad pasitiktum saulę, bet toks ankstyvas, kada lėtai atrakinamos biurokratų durys. Kiek pastebėjau, įstaigų durys ryte atrakinamos labai lėtai. O gal taip atrodo tik mums, trypčiojantiems ant laiptų ir nerimaujantiems, kad nespėsim visko padaryti? Tai yra, kad tie, nuo kurių mes priklausom, mums padės?
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
