Bet kiek mačiau filmukuose, tai jos kojos panašios į du kelius į rojų, ko negalima pasakyti apie maniškes. Trumputės, sustumtos į viršų ir dar šlubuoja, nes skauda.
Nieko nelaukdama skambinu ten, kur mane gali nukreipti pas specialistą. Pasimatymas už mėnesio, o pas traumatologą tai gal už dviejų. Suprantu, kad jei sulauksiu to laiko, tai teks šliaužte šliaužti, nes paeiti nebepajėgsiu. Pradedu ieškoti pagalbos „iš šalies“. „ Šalis“, kuriai kažkada panašiai skaudėjo ant kulno atsiradęs guzas, pataria jį padaužyti. Na tipo kažkada taip jai buvo, padaužė plaktuku ir jis subyrėjo ten, viduje.
„Šalis“ sako, „šalis“ žino. Atrandu tuščią stiklinį butelaitį ir nuoširdžiai tvoju, nes dėl plaktuko kažkaip suabejoju. Juk ne lenta aš, ką ir veidrodis patvirtina.
