Dėl filmo tai viskas aišku, bet štai dėl Joninių tai kaskart, kai pamirštu, kas tai yra, vėl užlipu ant grėblio. Ir iš skausmo tose pačiose vietose, suprantu, kad grėblys – tas pats.
Plius galėčiau susimąstyti vien dėl žodžio „varom“. Juk jis reiškia išvarymą. Kai daug žmonių kai ką varo, tai tas privalo išeiti. Ir dar matytas O.Koršunovo spektaklis „Išvarymas“. Apie tą patį, tik šiek tiek kitaip. Nes gerų dalykų niekas nevaro lauk.
Kelis kartus, kai pakvietė ne varyti, o važiuoti, buvau sutikusi. Nuvažiavau. Ir po kokio pusvalandžio į mane sugrįžo tas pats amžinas klausimas: „Ką aš čia darau?“
Kas yra Joninės? Visi žinom, kad tai – Jono vardadienis, kuris daugmaž užlipa ant vasaros saulėgrįžos. Kad aukščiau būtų ir viską iš aukšto matytų. Kai net nespėji vakare nusičiaudėti, o, žiūrėk, nakties jau ir nebėra. Rytas. Rūkai, giedoriai gaidžiai ir pagal juos Joninių šventėjai, ieškantys kelio namo.