Slogus jausmas būti ten ir pasaulio suvokimas kitoks. Kai aš gražiai jiems po koncerto palinkėjau prieš šventes išskleisti sielos sparnus ir aplankyti savo artimuosius, jie mane užgriuvo audringu juoku. Juokėsi ilgai ir beveik isteriškai. Aš buvau nustėrusi ir nesupratau, kas atsitiko. Vėliau karininkas man išvertė, ką aš pasakiau. Pasirodo, aš jiems pasiūliau būti „gaidžiais“, nes buvo ištartas žodis „sparnai“. Jaučiausi lyg mane išvertė į kitą pusę kaip kokį seną padėvėtą paltą. Ilgai negalėjau atsigauti.
Taigi, grįžtant prie draugės, išaiškėjo, kad aš vėl buvau neteisi. Ji man pasiūlė vykti į koncertą. Į Lukiškių kalėjimą. Apie ekskursijas esu girdėjusi, bet apie koncertus – pirmą kartą. Ir į ekskursiją nenorėjau važiuoti. Kvietė, bet aš pasakiau, kad kol kas nepasiruošusi. Nors kam ten ir kaip ten ruoštis, pati nežinau. Turbūt ieškojau priežasties atsisakyti.
Pradedu „raustis“ spaudoje. Taigi skaitau: „Alina Orlova koncertuoja kalėjime per savo gimtadienį.“ Gimtadienis kalėjime?