Bandau žiūrėti į kitoje pusėje esančią ausį, o kairioji akis vis tiek pabėga nuo dešiniosios ausies prie rando. Buvo keli mūsų susitikimai, o aš visą laiką buvau kovoje su savimi. Kad tik nežiūrėčiau į „ten“ ir kad jam dėl to nebūtų skaudu. Kai mes jau tapome beveik geri pažįstami, aš neištvėriau ir paklausiau, kas su juo atsitiko. Kas taip sužalojo jo gražų veidą?
Na, jūs man pasakykite! Kam man reikia tai žinoti? Kas nuo to pasikeis? Jis pasakė, kad buvo motociklo avarija. Ir viskas! Kodėl man taip rūpi priežastis? Ar aš galiu ką nors pakeisti? Juk jei tai būtų traukinio avarija, ar kas nors būtų pasikeitę?
Kam man reikia tai žinoti? Kas nuo to pasikeis?
Internete pranešama apie kieno nors mirtį. Ir pasipila užuojautos žmonėms, kurių anie nei pažinojo, nei kada buvo sutikę. Bet į užuojautų tarpus įšoka smalsučių gvardija, kuri vis šūkauja: „Kas atsitiko? Kas žino, nuo ko mirė? Alio? Kas ką žino?“ O tada gandų pliūpsnis ir nieks nežino iš tikro, kas nutiko. Analizuoja mirties formas ir kas galėjo būti, jei būtų buvę.
Bet jei sužinotų tiesą? Kas pasikeistų?