Taigi vaikštau didžiuliame prekybos centre, kuriame atsidūriau būtent tada, kai tą nusprendė padaryti viso šalia esančio mikrorajono gyventojai.
Daužomės krepšiais, stumdomės šonais, nes visų akys pakabintos ant lentynų. Nieko aplink save nematome.
Suprantu, kad man jau užteks šios žmonių karuselės ir porai dienų jau turiu maisto, kad nemirčiau badu.
Prie kasos pagalvoju, kad jau senstu, nes, atrodo, visai nedaug paėmiau maisto, o nešti jau sunku. Pradedu krauti prekes ant prekystalio, o viena akimi stebiu, ką paėmė tie, kurie prieš mane, ir tie, kuriuos aš aplenkiau. Jie irgi žvairuoja į mano pasirinkimus.
Kraunu, kraunu ir staiga suvokiu, kad kažkas ne taip.
Kraunu, kraunu ir staiga suvokiu, kad kažkas ne taip. Šalia kefyro guli litras degtinės, kurioje teliuškuojasi varpa. Augino ją tai duonai, o įbruko pijokiukams, kad būtų, apie ką kalbėtis prie butelio? Geria jie ten mažučiai ir kalbasi apie tai, na, kaip ją ten įkišo ir kokio ilgio turi būti varpa? O gal yra kitų variantų? Varpos buvimo butelyje?
Bet iš kur ta degtinė mano krepšyje, jei jos aš nepirkau? Ir dar guli vaikiškas kremas, barzdai skusti peiliukai ir vyriškos kojinės su kanapėmis?
