Laidojimo paslaugų teikėjai tvirtina, kad dažniausiai šiais laikais perlaidojimas vykdomas siekiant patogumo – žmonės nori, kad kapus būtų lengviau pasiekti ir nereikėtų keliauti po visą Lietuvą. Tačiau kartais perlaidojimo priežastis būna kur kas labiau stebinanti.
Specialistai pastebi – populiarėja giminės kapavietės, kuriose siekiama perlaidoti kelias kartas, suvienijant šeimą vienoje vietoje. Neretai artimųjų palaikai perkeliami iš didmiesčių į užmiesčius ar kaimo vietoves, kur prasidėjo giminės istorija. Toks sprendimas gerokai supaprastina kapų priežiūrą ir padaro ją pigesnę – norint aplankyti artimųjų kapus, nebereikia keliauti po visą Lietuvą, taip pat mažėja ir kapo tvarkymo bei priežiūros kaštai.
„Labai didelę įtaką tokiems pokyčiams turėjo du pagrindiniai dalykai. Tai krematoriumų atsiradimas Lietuvoje – kremavimas suteikia galimybę vienoje kapavietėje palaidoti daugiau artimųjų. Kitas niuansas, įsigaliojus naujiems įstatymams, žmonės pradėjo gauti įspėjamąsias žinutes, kad jei nesutvarkys artimųjų kapų per trejus metus, jie tiesiog bus sunaikinti ir vieta užleista kitiems. Tai paskatino žmones ieškoti sprendimo būdų. Vienas jų – perlaidojimas“, – aiškina laidojimo namų Klaipėdoje „Aterna“ vadovas Vidas Valauskas.
Kas perlaidojimu domisi dažniausiai?
Kapinių priežiūros tarnybų darbuotojai pastebi, kad visoje Lietuvoje masiškai daugėja apleistų, niekieno netvarkomų kapų. Didmiesčiuose apleisti kapai paprastai sudaro 5–10 proc., gerokai liūdnesnė situacija rajonuose, ten jų yra apie 30–35 proc. Išsiaiškinti, kur yra artimųjų kapai ir ar jie prižiūrimi, galima internete, adresu cemety.lt.
„Nemažai lietuvių įsitvirtino ir liko gyventi užsienyje. Jiems gana sudėtinga per Vėlines grįžti ir aplankyti po visą Lietuvą išsibarsčiusių artimųjų kapus, kartais norint tai padaryti tenka nuvažiuoti ir 900 km. Statistiškai dažniausiai perlaidojimo galimybe domisi migrantų vaikai ir anūkai“, – sako V.Valauskas.
Anot jo, yra buvę ir tokių atvejų, kai ilgus metus lietuvių šeima, gyvenusi Vokietijoje, nusprendė grįžti į Lietuvą, kartu iš ten parsiveždami ir artimųjų palaikus. Panevėžio laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė Silvija Talačkienė pastebi, kad vis dažniau savo šaknų Lietuvoje ieško su pirmąja migracijos banga atkūrus nepriklausomybę išvažiavę tautiečiai.
„Ankstyvoji emigracijos banga sukėlė iliuziją, kad tie, kurie liko Lietuvoje, tarsi yra antrarūšiai, juos galima pamiršti. Kiek esame turėję atvejų, kai išvykę artimieji atsisakydavo laidoti savus, sakydami – lai tuo pasirūpina valstybė. Laikas parodė, kad vis daugiau žmonių nori grįžti prie savo šaknų. Migrantai jau pradėjo ieškoti savo artimųjų ir perlaidoti juos į giminės kapus ar kremuoti ir palaikus dėti į kolumbariumus“, – patirtimi dalijasi S.Talačkienė.
Kas turi teisę perlaidoti ir kodėl kyla nesutarimų?
Ekspertų teigimu, norint perlaidoti artimųjų palaikus, būtina susitvarkyti reikiamus dokumentus – tai padaryti žmonės gali tiek savarankiškai, tiek užsisakyti jų sutvarkymą šią paslaugą teikiančiose laidojimo paslaugų įmonėse.
„Pirmiausia perlaidoti savo artimuosius teisę turi pirmos eilės giminaičiai – vaikai, tada žmona bei broliai ir sesės. Mirusiojo motina ir tėvas ir vadinami jau antros eilės giminaičiais šią teisę turi tik tuomet, jei nebėra pirmos kartos giminaičių. Lengviausia yra perlaidoti tuos, kurie yra mirę daugiau kaip prieš 15 metų, bet esame tai darę ir praėjus vos metams nuo laidotuvių. Norint ekshumuoti palaikus, pirmiausia reikia gauti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro leidimą, kuriems svarbu nurodyti, kokiu tikslu tai yra daroma“, – sako Panevėžio laidojimo namų vadovė.
Savo ruožtu V.Valauskas pastebi, kad sudėtingiausia situacija dėl perlaidojimo būna tais atvejais, kai tėvas ar motina per savo gyvenimą turėjo kelias šeimas.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad jei yra konfliktinė situacija tarp vaikų, kur perlaidoti tėvų palaikus, ji be 5–6 metų neišsisprendžia. Labai liūdna, kad šeimos nesusitaiko net mirties akivaizdoje. Jei vieni vaikai gyvena Klaipėdoje, o kiti – Vilniuje, kartais priimamas sprendimas palaikus perlaidoti kažkur per vidurį. Esu turėjęs ir tokių atvejų, kai kompromisu tampa kolumbariumas – šeimos susitaria, kad 5 metus palaikai bus viename mieste, o po 5 metų bus perkelti į kitą“, – patirtimi dalijasi laidojimo namų „Aterna“ vadovas.
Aistrų dėl artimųjų palaikų sako mačiusi ir Silvija. Anot jos, tokiu atveju, kai antroje šeimoje vyras gyveno nesusituokęs, formalią teisę laidoti jį turi pirmoji žmona.
„Gaila, bet neretai mirusiojo palaikai tampa didžiulių konfliktų priežastimi, o kartais ir keršto įrankiu. Esu mačiusi ir tokių atvejų, kai vaikai atsisako laidoti tėvus, turėdami nuoskaudų, kad šie jų neaugino. Man tai rodo tik viena – didžiulę žmonių nebrandą. Kartą vieno tokio jaunuolio paklausiau – o ką sakysi savo vaikams, kai jie paklaus, kur palaidoti jų senelis? Po kelių valandų šis vyras vis dėlto sugrįžo pasirūpinti savo tėvo palaikais“, – prisimena S. Talačkienė.
Kiek kainuoja perlaidojimas?
Pasak V.Valausko, perlaidojimo poreikis kartais kyla netikėtai – kaip ir atveju, kai į įmonę kreipėsi vaikai, norėdami atlikti genetinius tyrimus ir įsitikinti, kas jų tėvas. Nors tokie atvejai reti, jie iliustruoja, kad ekshumacija gali būti reikalinga įvairiomis aplinkybėmis.
Specialistai teigia, kad perlaidojant palaikus yra keli pasirinkimai: juos iškasus galima arba kremuoti, arba tiesiog perkelti į kitą vietą.
„Pavyzdžiui, neseniai kremavome prieš 30 metų mirusį vaikelį. To pageidavo dar gyvi likę jo tėvai. Jie turi ir kitų vaikų, bet šie gyvena užsienyje ir ateityje vargiai turės galimybę prižiūrėti Lietuvoje esantį kapą“, – sako bendrovės „Ramybės takas“ vadovė S.Talačkienė.
Pasak jos, palaikų ekshumacija ir kremacija Lietuvoje atsieina apie 2 000 Eur, tačiau kaina gali kisti priklausomai nuo pasirinktos urnos, senos kapavietės tvarkymo poreikio ir kitų aplinkybių.
Perlaidojant artimųjų palaikus giminaičių dalyvavimas nėra būtinas, tačiau dažniausiai, specialistų teigimu, jie vis tiek atvyksta – tai tampa dar viena proga pagerbti, prisiminti ir atsisveikinti su brangiais žmonėmis.