O kitą jau buvau su atimta akreditacija ir išmesta į šaltį verkianti, drebančiom rankom, net nežinojau, ką daryti, buvau tokia sutrikusi...“, – sunkiai ir sekmadienio rytą žodžius rinko Kaja Elena Brilė.
Darbo sutartimi turėjęs virsti renginys jai tapo viešu pažeminimu „Žalgirio“ arenoje.
Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinusi savo asmenine istorija Kaja Elena taip ir nebuvo oficialiai įdarbinta iki pat šio ryto. Paklausta, kokia konflikto priežastis, ji sakė:
„Kaip suprantu, viskas todėl, kad užkliudžiau LČF prezidento bičiulį Erviną Kvitkauską. Jis ten lindo prie didžėjaus, o kai paprašiau liautis, apsižodžiavome...“
Kaip jau supratote, penkias dienas prie renginio pradirbusi K.E.Brilė darbo sutartį matė kaip savo ausis.
„Kai susirašinėjau su federacija, tarėmės dėl labai konkrečių sumų, kad bus už kiekvieną dieną sumokėta. Bet jokių pinigų negavau ir sutarties iki šiol neturiu“, – tikino kaunietė.
„Labai skaudu, kai myli šį sportą, o jame tiek nesiskaitymo ir terorizavimo, kas darosi fereracijoje? Juk ji turėtų padėti tą sportą viešinti. Neviltis ir bejėgiškumo jausmas ima, kai nežinai, ką ir daryti po tokių situacijų...“, – kalbėjo mergina.
Paklausta, kaip apibūdintų patirtas emocijas, mergina sakė:
„Niekas man per veidą netrenkė, su virvėmis nesurišo, bet tas spaudimas ir teroras, galios demonstravimas ir apsauginių sukvietimas, demonstravimas, kad jie viena šaika, jie net neleido man pakalbėti su savo vadove...“
Tiems, kas dar nespėjo susipažinti su Kajos Elenos laišku viešumoje, paliekame šį įrašą.
Tikriausiai ne viena mūsų šią savaitę žiūrime Europos dailiojo čiuožimo čempionatą ir žavimės, koks tai gražus sportas... Tokius epitetus nuolat ir nuolat girdžiu iš žmonių, kurie nėra susidūrę su jo užkulisiais. Lietuvoje konkrečiau – su Dailiojo čiuožimo federacija. Ši organizacija iš vidaus jau menkai besiskiria nuo skandalais pagarsėjusios Futbolo federacijos, bet visi, priklausomi nuo jos galios skirti, paskirti, finansuoti ir t.t., nedrįsta apie ją šnekėti (galimai, asmeninė nuomonė). Nes ai, nu kaip nors. O toks požiūris ir toliau maitina jos viršūnėje esančius „galinguosius“. Kuriems tu, kaip šįvakar ir parodė LČF prezidentas Vytautas Jasutis, esi niekas.
Taigi šįvakar gerbiamas prezidentas V. Jasutis leido sau išmesti mane, jo organizacijos paskirtą darbuotoją, iš „Žalgirio“ arenos už tai, kad atsikirtau jo GIRTAM draugui ir neleidau jam prie manęs kabinėtis. Konkrečiau – dirbau prie ledo gyvo renginio metu su savo paskirta komanda. Draugas Ervinas sukiojosi aplinkui ir trukdė muzikos leidėjui, taip pat paaiškino, kad mes (announcerių ir muzikos komanda) esam „niekas“. Priėjus prie jo ir paprašius GRAŽIAI, kad netrukdytų muzikos leidėjui vykdyti mūsų nurodymų, į veidą trenkė alkoholio tvaikas, o atsakymas buvo „p*zdink“ :)) Žodis po žodžio išsivystė žodinis konfliktas.
Galiausiai priėjęs prie manęs, jis griebė už akreditacijos juostelės, kurią buvau užsidėjusi ant kaklo, ir puolė ją fotografuoti su žodžiais „parodyk, kas tu čia tokia ir kodėl n* čia sėdi“. Aš jį, žinoma, atstūmiau, vėl apsižodžiavom. Šalia sėdinčios mano vadovės iš Suomijos buvo šoke :)) Pamatęs, kad nesileidžiu, draugas Ervinas nubėgo skųstis. Iš pradžių atėjo moteris iš LCF ir paprašė parodyti akreditaciją – tipo, kodėl čia iš viso esu. Parodžiau. Viskas tiko, ji išėjo, tik Ervinas buvo nepatenkintas. Vėl išbėgo ieškoti guodėjų.
Šįkart grįžo su visa apsauginių komanda ir spektaklis prasidėjo :)) Iš pradžių apsauginiai tiesiogine ta žodžio prasme jėga mane išsitempė iš mano darbo vietos. Sakiau, kad šiuo metu dirbu su savo komanda ir paprašiau, kad leistų pašnekėti su savo vadove. Ji sėdėjo už poros kėdžių ir vedė čiuožimo varžybas. Vyrai nesiklausė, neleido su niekuo kalbėtis ir ištempė mane į koridorių. Ten apstojo ratu, pasirodė ir LCF prezidentas, kuriam, kaip supratau, pasiskundė Ervinas (girtas vyras). Apstoję mane ratu, jie pradėjo reikalauti atiduoti akreditaciją ir grasinti, kad patys pasiims, jei nepaklusiu. Aš pasakiau, kad neatiduosiu, nes apsauga neturi jokios teisės ją pasiimti. Tuomet LČF prezidentas pasakė, jog aš vilkiu jų striukę ir turiu čia pat ją nusirengti ir atiduoti :)) Ir šaukė:“Renkis, tuoj pat!“. Striukės mums, kaip darbuotojams ir savanoriams, buvo išdalintos dar savaitės pradžioje. Aš pasakiau, kad nebenoriu su jais daugiau bendrauti ir noriu eiti namo. Tada jie atsakė, jog mane „sulaiko“ :)) O jeigu priešinsiuosi, „uždės antrankius“ :)) LCF prezidentas buvo šalia ir viską stebėjo. Vėl, prieš mano valią, jie nusitempė mane į apsaugos kambarėlį. Aš tuomet pati paskambinau į policiją ir pasakiau, jog prie manęs kabinėjasi girtas vyras ir mane sulaikė apsauga be jokios priežasties. Išgirdę, jog atvažiuoja policija, vyrai (apsauga ir Jasutis) ėmė skubiai tartis, ką daryti, ką sakyti policijai. Atvyko policija, išklausė abi puses. Ir žinot, ką šitoj vietoj padarė gerbiamas LCF prezidentas V. Jasutis? Jis pasakė pareigūnams, jog „žodžiu“ čia ir dabar nutraukia mūsų sutartį ir pareikalauja, kad atiduočiau akreditaciją. Nesvarbu, kad jo draugas Europos čempionato gyvos transliacijos metu vaikšto su alkoholio kvapeliu. Nesvarbu, kad jis visus, ką netingi, siuntė n****. Nesvarbu, kad jis trukdė dirbti visai ISU (Tarptautinės čiuožimo sąjungos) paskirtai komandai. Aš atidaviau akreditaciją ir jie išmetė mane į lauką su Jasučio žodžiais, jog apie mane parašys policijai pareiškimą. Tuo tarpu jo girtas (galimai, mano asmeninis įspūdis, nors tai man patvirtino ir savanorių vadovė) draugelis Ervinas toliau liko prie ledo ir „dirbo“ :)) Čia vietoj LCF pažado, jog mes dirbdami galėsim stebėti čempionatą.
Nors federacijos vadovas laikosi visai kitos pozicijos, jos ginti ir palaikyti stojo eilė visuomenininkų.
„Istorija šlykšti iki negalėjimo, bet žinant Lietuvos sporto „bachūriukus“ ir jų paniatkes, visiškai nestebina, nes ten dar sustojęs laikas ir požiūris.
Labai norėsis išgirsti LČF prezidento ir kito „herojaus“ Ervinas Kvitkauskas pasiteisinimus, nes akivaizdu, kad aiškintis reikės ir ne tik žiniasklaidai.
Bijoti jų įtakos nereikia, reikia kreiptis į teisininkus, atitinkamas institucijas ir tokiems „rebiatoms“ narsa labai greitai išgaruos“, – socialiniuose tinkluose savo paramą nukentėjusiai Kajai Elenai išreiškė garsus žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas.
„Dabar šitą moterį stumdys visi, kas netingės. Užgaulios ir žemins, kaltins, gėdins. Pati gi kalta, kaip visada. Užteks tylėti. Tu ne viena, Kaja Elena“, – su nukentėjusia mergina solidarizavosi ir žinoma šalies atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė.
Abejingas susiklosčiusiai situacijai neliko ir žinomas floristas Mantas Petruškevičius: „Just wow! Kaimo lygio liurbiai užimantys tokias pareigas..? Paskaičius darosi GĖDA, kad taip gali vykti šio renginio kontekste. Lietuvos čiuožimo federacija I Lithuanian Skating Federation tiesiog apstulbimas!“
Tuo, kas vyksta viešojoje erdvėje, sunku patikėti buvo ir žurnalistei Živilei Vaškytei. Savo socialiniame tinkle ji rašė: „Dalinuosi šia istorija, nes tikiu, kad palaikymas yra labai svarbus kovojančiam su galingesniais, kovojančiam už tiesą, teisingumą ir pagarbą kitam.
Tiek daug kalbame šiomis dienomis apie laisvę, apie augančią ir bręstančią mūsų visuomenę… kurioje vis dar vyksta tokie dalykai…“
Abejinga situacijai neliko ir žurnalistė, rašytoja Jurga Baltrukonytė: „Tyla nėra komunikacija.
Čia papasakota žiauri savanorės patirtis. O kur komentarai iš kitų pusių? Būtų smagu, jei pagaliau atsibustų ir papasakotų, kas, kodėl ir gal net atsiprašytų. Jei jūs teisūs – tiesiog paaiškinkit situaciją. Jei kalti – na, susitvarkykit komunikaciją, tyla nėra komunikacija. Ar ponas Ervinas dar miegąs?
Ir nemanau, kad įžeidinėjimo metu buvo svarbi lytis – tiesiog mergina išdrįso pasakyti tai, apie ką kiti tylėjo. Visi, bijodami įtakingųjų.
Ir jei tai tiesa, Kaja nebuvo silpniausia grandis, o atvirkščiai – stipriausia. Dabar palaukime kitos pusės versijų. Na gal atsibus. Laukia įdomumai.“
