Šiandien Indrės gyvenime svarbią vietą užima ne tik verslas, bet vokiečių kalbos mokymas. Turinti savo mokymo sistemą ji itin džiaugiasi, kai mokiniai, išmokę kalbą, pasiekia savo tikslų – išlaiko vairavimo egzaminą ar gauna geresnį – svajonių – darbą ir siekia karjeros. „Kalba iš tikrųjų atveria visas duris“, – įsitikinusi moteris, apkeliavusi kone pusę pasaulio ir sukūrusi ne vieną verslą.
Vokiečių kalbą išmoko per 4 mėnesius
„Tais laikais, kai išvykau, nebuvo interneto, laiškus buvusioms klasiokėms į Lietuvą rašydavau ranka, nes paskambinti negalėjau – kainuodavo turbūt 100 markių. Ir jokios televizijos! O taip pasiilgdavau lietuviškų filmų“, – prisimena Indrė pirmąją pažintį su šalimi, kuri greitai tapo jos antraisiais namais.
Ji pasakoja, kad kalbą pavyko išmokti gana greitai – per keturis mėnesius, sako, kad „kone persistengė“, nes vokiškai kalbėjo taip gerai, jog po kiek laiko papuolė į gimnaziją, kur mokėsi tik vokiečiai. Daugelis jų net nepatempdavo tokio mokymosi krūvio ir palikdavo gimnaziją, o Indrė ir toliau mokėsi.
„Kai baigiau mokyklą, galėjau pasirinkti – ar mokytis universitete, ar pasirinkti profesinį mokymą, tada pagalvojau ir nusprendžiau rinktis abu variantus. Besimokydama supratau, kas man patinka, o kas ne, taip pat, kad nenoriu dirbti niekam kitam. Sėdėdama ir nurašinėdama kitiems skaičius (mokiausi mokesčių patarėjos profesijos) galvojau, kodėl aš tai darau? Supratau, kad toks darbas man netinka! Net keista, kad būdama jauna rinkausi tokią profesiją tikėdamasi uždirbti daug pinigų. Tada iškart atsidariau savo firmą“, – pasakoja Indrė ir priduria, kad su žmonėmis jai dirbti kur kas smagiau.
Dirbdama viename prekybos centre ji susipažino ir su savo antrąja puse. Jos vyras Adnanas jau tada turėjo savo verslą. „Tuo metu, kai susipažinome, dar mokiausi mokykloje. Beje, Vokietijoje yra trylika klasių, o kadangi Lietuvoje pirmą klasę pradėjau lankyti nuo 8 metų, mokyklą baigiau sulaukusi 21-ų“, – pasakoja Indrė.
Verslą sukūrė vos 26-erių
Pasitarusi su savo vyru, Indrė sako, kad jai kilo mintis prekiauti dėvėtais firminiais drabužiais – taip gimė ir elektroninė parduotuvė, kuri vienu metu buvo didžiausia visoje Vokietijoje, o joje dirbo dešimt žmonių.
„Pradėjome dirbti su Ebay, Amazon, taip pat visas prekes dėjome ir į savo elektroninę parduotuvę. Sekėsi tikrai gerai, bet ir darbo buvo daug. Ilgainiui atsirado labai daug panašių parduotuvių, todėl supratau, kad reikia kažką keisti. Nuskridome į Kiniją ir susiradę tiekėjus pradėjome prekiauti kitokiomis prekėmis. Pirmasis verslas buvo puiki pradžia, kad suprasčiau, kaip ir kas vyksta internetiniame pasaulyje“, – šiandien prisimena Indrė.
Visgi planus pakoregavo pandemija ir koronavirusas, moteris pradėjo galvoti, ką dar galėtų nuveikti ir kaip save realizuoti – taip Indrės akiratyje atsirado vokiečių kalbos mokymas. „Viskas nutiko netikėtai, – pažįstama paprašė, kad pamokyčiau vokiečių kalbos. Paklausiau jos, gal yra daugiau norinčių prisijungti. Tai ir tapo atspirties tašku – taip įsivažiavau į kursus, kad dabar jau treti metai tuo užsiimu, o mokinių vis daugėja“, – džiaugiasi Indrė, šiandien susikoncentravusi į vokiečių kalbos kursus.
Ji priduria, kad jai vokiečių kalba – kaip gimtoji, todėl moteris gali laisvai dalintis patarimais, kaip greičiau išmokti kalbėti vokiškai.
„Aš visada stengiuosi motyvuoti žmones. Mokymasis atmintinai liko praeityje, todėl pirmiausia siūlau žmonėms pagalvoti, o kodėl jie nori išmokti kalbą? Lengviau mokytis, kai žinote, kodėl tai darote. Pavyzdžiui, per pamokas neleidžiu savo mokiniams kalbėti negatyviai apie save. Sakau, kad užtenka to, jog yra žmonių, kurie apie mus blogai galvoja, todėl nereikėtų dar ir patiems apie save galvoti blogai. Turime apie save galvoti kuo pozityviau ir užsiprogramuoti, kad vokiečių kalba yra lengva“, – patarimais dalijasi Indrė.
Tačiau tai ne vienintelė Indrės veikla – ji dar yra krepšinio trenerė ir krepšinio klubo administratorė. „Tas laikas, kai treniruoju, man pralekia akimirksniu ir tuo metu pamirštu viską. Taip jau yra, kad, kai darai, kas tau patinka, tai nėra darbas – tai malonumas. Kai tiek metų dirbu sau, nė už ką nenorėčiau dirbti kam nors kitam. Minčių turiu labai daug, ką dar norėčiau daryti, bet trūksta laiko. Jeigu baiminatės, patarčiau, pirmiausia pradėti – laikui bėgant visko išmoksite. Tai sakau ir sau pačiai“, – sako Indrė.
Kai tiek metų dirbu sau, nė už ką nenorėčiau dirbti kam nors kitam.
Moteris sako, kad turėti savo verslą yra kur kas geriau, nei dirbti kažkam dar ir dėl to, kad tu pats planuoji savo laiką, o tai jai leido įgyvendinti savo svajones ir pamatyti daugybę pasaulio šalių.
Pirmoji kelionė į Australiją – iki šiol atmintyje
Indrė sako, kad, jeigu kažkur keliauja, kompaniją jai palaiko ne tik vyras, bet ir sūnelis, kuriam jau 6-eri. Aras spėjo pabuvoti ir Kinijoje, Tailande, Filipinuose, Dubajuje, ir daugelyje kitų pasaulio vietų.
„Verslas išlaisvina – tu gali keliauti ne tada, kai tai leidžia darbdavys, o tada, kai bilietai pigūs. Kai papasakoju savo mokiniams, kur esu buvusi, jie klausia, ar aš milijonierė? (juokiasi) Ne, aš ne milijonierė, bet, tarkime, niekada nesu mokėjusi daugiau kaip 300 eurų už bilietus į Ameriką. Vieni užsisako kelionę į Turkiją už 700 eurų, o aš už tokią sumą apskrendu pusę pasaulio“, – pasakoja Indrė ir priduria, kad bilietai pastaruoju metu visgi pabrango.
Kai papasakoju savo mokiniams, kur esu buvusi, jie klausia, ar aš milijonierė?
Moteris sako, kad pastaruoju metu tolimos kelionės ją traukia vis mažiau. Šeima dabar dažniau keliauja automobiliu po Europą, o štai pandemijos laikotarpiu iš naujo atrado Vokietiją. „Kokia Vokietija yra graži – kalnai, gamta, pačios įspūdingiausios pilys. Mums tikrai paliko didelį įspūdį – iš naujo įvertinau, kokioje gražioje vietoje gyvename“, – kalba Indrė.
Ji prisimena ir pirmąją savo kelionę – kaip pasakoja, iki 20 metų nebuvo niekur skridusi ar keliavusi po Europos šalis. „Pati pirmoji kelionė ir skrydis buvo į Australiją kartu su klase pagal mainų programą. Kai skridome per Tailandą, man ši šalis paliko didžiulį įspūdį, tad antroji kelionė buvo būtent ten. Taip mane įtraukė tolimos kelionės. Na, o Australijoje man labai pasisekė dar ir dėl to, kad vokiečių kalbos mokytoja buvo lietuvė, kuri parinko man geriausią šeimą, pas kurią apsistojau“, – pasakoja pašnekovė.
Ji prisimena, kad trys savaitės Australijoje buvo itin įspūdingos ir ši kelionė iki šiol stipriai įsirėžė jos atmintyje. „Man labai patiko gyvenimo būdas Australijoje – ten žmonės nesėdi ant sofos grįžę po darbų, o imasi kokios nors aktyvios veiklos ar sporto“, – pasakoja Indrė.
Nors keliauja po pasaulį ir aplankė daug šalių, o Vokietijoje gyvena visa Indrės šeima – mama ir brolis, ji nepamiršta ir Lietuvos. Sako, kad ateityje labai norėtų sugrįžti į tėvynę ar net gyventi tarp Vokietijos ir Lietuvos.
„Širdis džiaugiasi, kai esu Lietuvoje. O ir mano lietuvių kalba gerokai patobulėjo – juk ilgą laiką šneku tik vokiškai ir angliškai. Šiandien turiu ir lietuvišką televiziją namuose, tai man labai primena gimtinę ir padeda jaustis kaip Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.
Paklausta apie ateities svajones, moteris sako, kad jai prie širdies yra ramus gyvenimas. „Norėtųsi už kokių penkerių metai visai nedirbti, o tik atsidėti mylimai veiklai, kad ir kursams, kuriuos vedu. Nes tai man nėra darbas, greičiau – poilsis“, – juokiasi Indrė.
