Svečias iš Maskvos. Paties Suslovo pakylėtas. To, kuris pasakė, kad Lietuva bus, bet be lietuvių. Michailas Gorbačiovas tada buvo kandidatas į SSKP politbiuro narius – tautoje ši kontora buvo pravardžiuojama „Ali Baba ir 40 plėšikų“. Mus, Vilniaus moksleivius, suvarė tada į Lukiškių aikštę, kad paplotume, kai „svečias iš Maskvos“ dės gėles prie ten stovėjusio Lenino balvono.
Juoką kėlė tie vietiniai ir atvykėliai dėdės, visi apsirengę taip, kaip „svečias iš Maskvos“, nutaisę labai rimtas fizionomijas ir apsupti KGB apsauginių. Aš po šiai dienai galvoju – kaip jie taip vienodai apsirengdavo? Kažkoks ukazas iš Maskvos būdavo atsiunčiamas? Tarsi kataloge. Partiniai žmonės pilkais kostiumais. Partiniai žmonės su vienodom skrybėlėm. Partiniai žmonės su kailinėm kepurėm.
Ir vasarinis tipas labai būdingas – partiniai žmonės su rudais odiniais batais, pilkomis šviesiomis kelnėmis, baltais marškiniais trumpomis rankovėmis ir užveržtu kaklaraiščiu. Visi kaip nulieti. Tas kuklus proletarinis žavesys.
