„Kitokiu jaučiausi visada ir visada tai mane nervino, tačiau tik neseniai suvokiau, kad savo kitoniškumą galima labai gerai panaudoti ir investuoti, nes žmonės, kad ir bijo, visuomet trokšta naujovių“, – šiandien tvirtai sako ekstravagantiškasis vaikinas.
Aistra kurti įvaizdžius
Scenoje Tomas stebino vis kitu susikurtu įvaizdžiu – kartą scenoje yra virtęs net nuotaka. „Turiu pomėgį kurti įvaizdžius, kartais jiems pritaikyti personažus. Jau seniai tuo domėjausi, bet viskas išryškėjo įstojus į muzikinio teatro studijas, kuriose susipažinau su vaidyba ir teatro pasauliu“, – pasakoja vaikinas.
Savo ateitį ir toliau su didžiąja scena siejantis Tomas muzikos ir teatro mokėsi Vilniuje. 3,5 metų studijavo muzikinį teatrą. Grįžęs iš Londono, jis nėrė tiesiai į „X Faktoriaus“ sceną, kurioje pabandė Lietuvai parodyti naujas saviraiškos formas. Jau nustebinęs Lietuvą skirtingais savo įvaizdžiais, T.Alenčikas-Alen Chicco šiuo metu mokosi vizažo.
„Darausi grimą ir makiažus, nes visada mane tai žavėjo. Daugiau nei prieš metus tuo labai susidomėjau, teko pačiam kurti savo įvaizdžius keliems spektakliams. Po to nusprendžiau, kad man tai labai patinka, kad norėčiau tai vystyti ir susieti su tolesne karjera. Taip ir darau.“
Ar kada nors dėl šių savo pomėgių vaikinas buvo įžeistas ar įskaudintas? Anaiptol. Aplinkiniai esą labai palaiko jo norą tobulintis vizažo srityje ir stebinti vis naujais įvaizdžiais. „Šiaip aš pats labai bendraujantis, tik vaikystės metais būdavo patyčių“, – prisipažįsta jis.
Neslepia seksualinės orientacijos
Ne kartą interviu metu ar komentaruose po publikacijomis apie pasirodymus projekte įvardytas kaip „kitoks“ žmogus T.Alenčikas-Alen Chicco savęs nemėgsta įvardyti kaip „kitokio“, nes, jo manymu, visi esame itin skirtingi, unikalūs, kitaip tariant, „kitokie“.
„Tiesiog vieni to kitoniškumo bijo ir bando būti kuo panašesni vienas į kitą, o aš atvirkščiai – negaliu sau leisti būti panašiam į kažką. Noriu maksimaliai būti pačiu savimi, kas kartais, gyvenant Lietuvoje, yra be galo sunku“, – atvirauja Tomas.
Vaikinas išsklaido aplinkinių spėliones dėl jo seksualinės orientacijos ir jos slėpti neketina, tačiau ir daugiau atvirauti šia tema nepanorsta: „Esu homoseksualus. Bet ar tai susiję su mano pomėgiais persirengti, ar grimuotis, nežinau. Nežinau, ką daryčiau, jei būčiau heteroseksualus. Apskritai šiuo metu nenoriu plėstis šia tema daugiau“ (nusišypso).
Geriausiai supranta ne šeima, o bičiuliai
Tomas yra pasakojęs, kad jo mama gyvena Estijoje, reabilitacijos centre. Ji gydosi priklausomybę alkoholiui ir ieško savęs. Į šią kliniką moterį esą atvedė tikėjimas į Dievą.
Gyvendama užsienyje Tomo mama pradėjo aktyviai vaikščioti į cerkvę. Popas pamatė, kad jai reikalinga pagalbos ranka, ir pasiūlė gydytis priklausomybę reabilitacijos centre. Tomas labai džiaugiasi šiuo mamos sprendimu ir tikisi, kad tai jai padės visam laikui atsisveikinti su alkoholiu.
Esu homoseksualus, bet šiuo metu nenoriu plėstis šia tema daugiau.
„Su mama ryšys visuomet buvo geras, bet, kai ji „pasiklydo“ ir išvažiavo į užsienį, jis buvo susilpnėjęs. Dabar, manau, po truputį jis vėl užaugs“, – viliasi Tomas.
Jis buvo prasitaręs, kad su tėčiu anaiptol neturėjo tokio ryšio kaip su savo mama – mat tėvas buvo žmogus, kuriam nebuvo suvokiamas jo pomėgis persirengti, makiažai, dainavimas.
„Dabar su tėvu irgi pradėjau daugiau bendrauti, ypač projekto metu. Tad viskas geryn“, – džiaugiasi jis. Tomas taip pat turi brolį dvynį. Su juo, kaip Tomas įvardija, jiedu veikiau sutaria kaip „sesė ir brolis“. Kodėl? „Na, taip išsireiškiau. Mūsų pasauliai tiesiog labai skirtingi ir bendrų dalykų nelabai turim“, – nukerta jis.
Nors šiuo metu Tomas gyvena su močiute viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų, ji taip pat nėra tas žmogus, į kurį Tomas atsiremia ir kuris labiausiai jį supranta. „Ne, ji tikrai nėra tas žmogus. Geriausiai mane pažįsta mano draugai ir kolegos. Jie mato, ką aš noriu pasakyti ir padaryti“, – apibendrina bendravimą su aplinkiniais Alen Chicco.
Žada užkariauti popmuzikos padangę
Dalyvavimas „X Faktoriuje“ jam atnešė žinomumą ir suvokimą, kurlink jis nori žengti toliau. Jis aiškiai susidėliojo savo tolesnius tikslus. Tomas neketina sustoti ties „X Faktoriaus“ pabaiga.
„Mano žinutė Lietuvai ta, kad reikia būti savimi, ir jeigu tai sunku padaryti šiandien, tai bent po truputį reikia pradėti, ir ryt jau bus lengviau. Aš dainavimu tai ir noriu pasakyti.
Stengiuosi dainuoti iš vidaus, kartais pamindamas techniką. Man svarbu, kad aš pats jausčiau dainą, nes nematau kitaip prasmės jos dainuoti“, – sako jis. Kaip jis pats prasitaria, priešaky esą laukia daug įdomių projektų. „Aš užkariausiu Lietuvos popsceną“, – pažadėdamas pamerkia akį Tomas.
Tomo brolis: vienas kitą suprantame ir be kalbų
Nors Tomas ir Rokas Alenčikai dvyniai, jų charakteriai skirtingi. Anot Roko, Tomas ne toks ramus, mėgsta veikti spontaniškai, nėra toks tvarkingas kaip pats brolis.
„Tomas aktyvesnis, aš sėslesnis. Jis ekstravertas, aš – ne. Jis didesnis savimyla, o aš, manau, išlaidesnis“, – charakterio skirtumus atskleidžia Rokas.
Tomo brolis Rokas Alenčikas 15min prisipažįsta niekuomet nelaikęs brolio „kitokiu“: „Jis su visais, ypač merginomis, labai gerai sutardavo. Kaip brolis negaliu pasakyti, kad jis buvo kitoniškas, nes man viskas atrodė normalu, neanalizavau pernelyg.“
Brolius dvynius visuomet siejo ryšys, tiesa, galbūt ir ne pats tvirčiausias: „Ir anksčiau, ir dabar jis vidutiniškas. Daugelis klausia: „O, jūs dvyniai, turbūt labai gerai vienas kitą jaučiate?“ Taip nėra. Normaliai sutardavome, būta ir didelių pykčių, ir bendrų išgyvenimų, todėl tarpusavyje daug nekalbame iš tikrųjų, nes ir taip dažniausiai viskas yra aišku“, – atvirauja R.Alenčikas.
Gal toks ir yra tikras broliškas ryšys? „Kai beveik nereikia kalbėti, kai supranti vienas kitą?“ – svarstydamas tęsia jis. Rokas prisipažįsta mėgstantis klausinėti brolio įvairiausių nesąmonių – tai daro specialiai, norėdamas pakurstyti broliškus pašnekesius, bet šiuo metu į sceną žengęs Tomas tam laiko esą visai nebeturi.
„Gal eikvoja balsą, neaušina burnos“, – spėja Tomo brolis Rokas. Vis dėlto, anot jo, „X Faktorius“ broliui atnešė daugiau dėmesio iš visos šeimos ir giminaičių. Ketverius ar penkerius metus dar prieš projektą brolis esą nuveikė labai daug, o dabar skina to sunkaus darbo vaisius. „Talentą jo visuomet mačiau, jis tam atsidavė jau labai seniai“, – apibendrina Rokas.