Už Šiaulių nusidriekusiose eglaičių plantacijose versli Tomos šeima atvykėliams siūlo įsimintiną fotosesiją žaliaskarių apsuptyje ir Kalėdų medelį savom rankom išsirinktą, o gal ir išsikastą.
Jau ne vienerius metus traukos centru prieš Kalėdas tampantis šiauliečių šeimos ūkis sulaukia žmonių su vaikais, kurie dairosi būsimos Kalėdų eglutės ir mielai įsiamžina čia pat, spygliuočių fone, skanaudami pačių atsivežtą kavą ar kakavą.
– Kiek metų tenka laukti, kol eglutė užauga?
– Eglutės auga lėtai, o mes tą procesą dar kiek prilėtiname jas formuodami. Taip siekiame, kad jos įgautų gražesnę formą. Daug kas nuščiūva išgirdęs, kad eglutė auga dešimt metų, tada ir prašoma kaina nebeatrodo didelė. Nors ją lemia eglutės rūšis ir aukštis. Įsivaizdavimui paminėsiu, kad pusantro metro kirstinė eglutė kainuoja apie 20 eurų.
Eglučių kainomis žmonių neskriaudžiame: Kalėdų medelis yra laikinas... Žinoma, kiekvienais metais kainos šiek tiek svyruoja. Taip pat savo plantacijose auginame ir vazonines eglutes.
Formuotų kalėdinių eglučių verslas sezoninis, bet veiklos versliai šeimai netrūksta visus metus.
Po švenčių žmonės jas perkelia į savo sodybas ir taip formuoja savo mini plantacijas.
Eglučių verslą pradėjo mūsų tėvai prieš dešimtmetį, tuomet ir mus, tris vaikus, į jį įtraukė. Iš pradžių buvome tik pagalbinės rankos, o dabar jau visi susiskirstę darbus petys petin juos dirbame.
– Jūsų tėvams eglutės taip pat buvo ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis?
– Eglutės jiems buvo kaip papildomas uždarbis prie esamo verslo. Tėtis turi savo verslą, bet dar papildomai ir miškininkyste užsiima.
Taip vasarą vienas verslas atsiperka, žiemą – kitas. Su mama pajuokaujame, kad pelnas už eglutes – mūsų šeimos kalėdinėms dovanoms.
Namai panašėja į Kalėdų rezidenciją
– Toma, iš kur Kalėdų puoselėjimo tradicija jūsų šeimoje?
– Mano tėtis didis Kalėdų mylėtojas: būtent jis šimtais lempelių išpuošia namus... Pastebime, kad kasmet ant namų jų užkabina vis daugiau.
Atvažiavę eglučių žmonės negali atitraukti akių ir nuo namų papuošimų.
Tuo metu jie išties panašėja į Kalėdų rezidenciją. Įprastai tėtė papuošimų imasi jau gruodžio pradžioje, bet kol visas šviečiančias girliandas sukabina, ir Kalėdos ateina. Šeimos verslas visiems mums dovanoja labai daug gerų emocijų.
– Namuose viena žaliaskare, matyt, taip pat neapsiribojate?
– Oi, ne. Kalėdiniu laikotarpiu namuose po penkias eglutes papuošiame: kiekvienas savo kambary po žaliaskarę įkurdiname, o jei dar suskaičiuotume, kiek jų lauke...
Namuose ir kirstines, ir vazonines eglutes puošiame, kaip kuriais metais sugalvojame. Nors daug kas įsivaizduoja, kad po kalėdinės prekybos namuose eglutės puošti nebenorime. Mes labai tikime tuo, ką darome. Todėl su džiaugsmu puošiame, ir net ne vieną.
– Kaip seniai eglutes auginate?
– Auginame jau seniai, o pardavinėjame septintus metus. Startavome su mažulytėmis, jų kiekis buvo ribotas, su kiekvienais metais vis labiau plėtėmės.
– Kokios rūšies eglutes auginate šeimos plantacijose?
– Šiuo metu auginame trijų rūšių eglutes: žaliaskares, pusiau sidabrines ir sidabrines. Vis daugiau atvykstančiųjų susidomi pusiau sidabrinėmis (iš viršaus žalia, o apačia sidabrinė) eglutėmis, žmones vilioja naujienos.
Sulaukiame užklausų ir dėl pušų, ir dėl kėnių, bet jų neauginame. Pastariesiems Lietuvos klimatas vis dar per šaltas.
Daugiausia dėmesio skiriame lietuviškoms žaliaskarėms. Daug kas jas maišo su kitomis rūšimis, nes jos labai vešlios ir tankios. Bet mes jas tokias suformuojame.
Saugo nuo žvėrių ir nuo žolių
– Yra manančių, kad eglutes pasodinai, po kelerių metų nukirtai ir pelnas. Ar tikrai viskas taip paprasta šiame versle?
– Tikrai ne, neužtenka vien eglučių pasodinti, dar reikia tręšti, kad geriau augtų, aplink jas žolę nuo pavasario iki rudens pjauti, kad eglučių šakų žolė neužgožtų.
Taip pat tenka nuolat stebėti situaciją dėl laukinių gyvūnėlių: stirnų, kiškių, kurie užsuka sultingų šakelių paskanauti.
Mūsų šeimai tai sezoninis verslas. Eglutes auginame net keturiose plantacijose.
Aš daugiausia dirbu su rinkodara, reklama ir pardavimais, tėtis Petras rūpinasi sodinukais ir jų priežiūra, atėjus sezonui – ir eglučių pjovimu, pakavimu, mano mama Asta eglutes formuoja, o jaunėlis brolis Paulius gelbėja jas nuo žolių.
Įsitraukę visi šeimos nariai - ir mažiausias mano brolis Jonas, ir mano vyras Zigmantas, net ir mūsų jaunėlis Martynas (dešimties mėnesių) jau yra pabuvojęs ne kartą eglučių laukuose.
– Teko girdėti, kad į eglučių laukus žmonės plūsta ir fotografuotis?
– Šiais metais startavome su nauja idėja. Eglučių sezoną pradedame su fotosesijomis eglučių plantacijose. Bendradarbiaujame su fotografe Greta, kuri mūsų eglučių laukuose yra įsirengusi mini studiją.
Pagalvojome, kad taip patogiausia karantino metu sutikti ir fotografuoti žmones, norinčius įsiamžinti su išsirinkta eglute: taip saugiau nei patalpose. Kiek teko domėtis, Lietuvoje tokios paslaugos dar niekas nesiūlė.
Lankytojams esame paruošę specialų paketą: perkant fotosesiją, eglutę dovanojame. Esame paruošę ir dovanų kuponus, kuriais galima nustebinti tėvus ar draugus.
Idėja gimė stebint čia atvykstančius, kurie mielai žvalgosi, vaikštinėja kavą ar kakavą skanaudami. Labai patinka čia ir vaikams.
Eglutės jiems lyg kokia pasaka, ne vienas jas skaičiuoja mėgindamas atspėti, kiek po jomis dovanų būtų Kalėdų rytą. Yra ir tokių, kurie iš anksto eglutę išsirenka, o pasiimti jos prieš Kalėdas atvyks.
Eglučių mylėtojų jau laukia
– Mėginu įsivaizduoti, kaip nepaprasta jūsų plantacijose bus iškritus sniegui…
– Sniego ir mes labai laukiame, bet fotosesijos jau įsibėgėjusios. Dažniausiai visi dar iki Kalėdų nori gauti nuotraukas, tad po truputėlį jau fotografuojasi.
Žmonėms nėra labai drąsu, juk įprastai fotografuodavosi studijose, kur šilta, o čia reikia pasiderinti ir prie palankaus oro, kad nuotraukos būtų įspūdingos.
Juokaujame, kad šiauliečiai tam turi išskirtines galimybes, bet laukiame lankytojų ir iš kitų miestų. Eglučių plantacijose gimusias fotografijas galima paversti ir kalėdiniais atvirukais: laiko dar yra, galima suskubti.
– Kaip eglutės iškeliauja iš jūsų plantacijų?
– Vienas kelių, kai jas perka urmu, o antrasis, kai prekiaujame jomis patys Šiauliuose.
Kasmet darome tai vien dėl kalėdinės dvasios: be galo smagus prekybos procesas.
Rinktis mūsų eglučių ateina vaikai su seneliais, o jei dar yra sniego... Būna, kad ir rogutėmis atvažiuoja. Nusipirkę įkurdina ją ant rogučių ir visi laimingi pasitikti švenčių išvažiuoja.
Eglučių stebuklu labiausiai džiaugiasi į mūsų medelių plantacijas atklydę vaikai: niekas kitas nemato eglučių taip, kaip jie.
Norinčius įsigyti eglučių, kviečiame ir į savo sodybą. Ši paslauga taip pat labai populiarėja: žmonės nori atvykti su vaikais, kava, kakava. Pasigrožėti ir Kalėdom medelį nusižiūrėti. Tai puiki atrakcija vaikams.
Jei atvažiuoja tėvai su vaikais, visuomet nusiperka eglutę didesnę, nei planavo. Vaikams tai kažkas stebuklingo.
Suaugusieji nemato tos eglutės taip, kaip vaikai. O jiems tai kažkas pasakiško. Taigi stengdamiesi dėl kitų ir patys ta nuotaika persiimame. Ir taip kasmet.
– Ar siunčiate šeimos plantacijose augintas eglutes į kitus miestus?
– Atsiranda jų norinčių ir iš kitų miestų. Užtenka pamatyti jų grožį... Prašo ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, bet pavienių eglučių neturime galimybės siųsti: tai gana brangu.
Kas labai nori, į siuntas mažesnes brolis eglutes įdeda, bet tai pavieniai atvejai. Daugiausia orientuojamės į Šiaulius ir jų apskritį.
– Per pastaruosius metus, matyt, esate išgirdę ne vieną komplimentą savo augintinėms?
– Daug kas mūsų eglutėmis grožisi, bet nedrįsta paklausti jų kainos, įsivaizduoja, kad ji bus labai didelė. Bet taip nėra. Auginame jas Lietuvos žmonėms. Jas pamatyti galima ir feisbuke: formuotos kalėdinės eglutės.