„Šiuo metu mano situacija tokia, kad dabar gydausi sanatorijoje po man atliktos rankos operacijos. Man buvo susiūti nervai, todėl viskas dar labai šviežia ir jautru – turiu labai saugoti savo ranką, nieko neužkabinti, nesužaloti. Gyjanti ranka ir veriantis pažeistų veido nervų skausmas labai reaguoja į temperatūros pokyčius – netgi išėjus pasivaikščioti lauke vėjas sukelia nemalonius pojūčius. Kadangi esu dešiniarankis, susiduriu su naujais iššūkiais.
Būtent šiuo metu atliekamos specialios, reabilituojančios procedūros rankai, nors ir kentėdamas skausmus, labai stengiuosi ir jas kantriai atlieku. Norėčiau jau nuo rugsėjo mėnesio sugrįžti į mokyklą ir universitetą, bet neįsivaizduoju, ar išmoksiu viską daryti kaire ranka – tai kol kas man labai sudėtinga. Nerimauju ir dėl to, kad praradau gebėjimą groti fortepijonu. Ar vis dar galėsiu gerai sugroti mėgstamus Mozarto, Bacho, Beethoveno kūrinius? Jau dabar matau, kad gijimo ir reabilitacijos procesas bus labai ilgas“, – sako Nerijus ir priduria, kad vienos reabilitacijos po to, ką jis patyrė, tikrai neužteks.
Sunkūs sužalojimai ir kasdienis skausmas
Nerijus buvo sunkiai sužeistas užpuoliko ir patyrė ne tik rankų, bet ir veido sužalojimų, kuriuos išduoda nemažas randas, tačiau tai – ne vienintelė problema, nes buvo pažeistas ir trišakis nervas.
„Patiriu didžiulius skausmus – vienos veido pusės išvis nejaučiu. Kadangi kažkokių specifinių procedūrų tam nervui nėra, mane gelbėja tik vaistai nuo skausmo, kuriuos turiu vartoti didelėmis dozėmis ir važinėti į skausmo kliniką bei leistis vaistus. Suprantu, kad turėsiu išmokti gyventi su tais vaistais, tačiau jie juk turi šalutinių poveikių, kenkia kepenims. Manau, kad bet koks nuskausminamasis yra nuodas, todėl sunku suvokti, kad tai vienintelis būdas gyventi be skausmo, kuris kartais būna toks didžiulis, kad norisi tiesiog rėkti“, – kalba mokytojas.
Jis priduria, kad galva taip pat supjaustyta, joje liko randai ir jie – visam gyvenimui. „Didžiausia trauma – randas veide, kurio ilgis – 8 cm. Aš išvis patyriau dešimt sužalojimų, netekau labai daug kraujo ir tai galiu pavadinti tik vienu žodžiu – košmaras. Žmonės sako, kad randas vyrą puošia, na, bet tikrai ne toks. Visada paklausiu, ar patys to norėtumėte? Niekas neatsako teigiamai ir tai visiškai suprantama“, – apie užpuolimą kalba Nerijus.
Aš išvis patyriau dešimt sužalojimų, netekau labai daug kraujo ir tai galiu pavadinti tik vienu žodžiu – košmaras.
Užpuoliko peiliu padaryta žaizda veide buvo tokia gili, kad gydytojai siūdami žaizdą vis Nerijaus klausinėjo, ar ne kiaurai perpjautas veidas. Jo nuomone, nebuvo kada gydytojams gražiai ir kruopščiai gilios žaizdos susiūti, nes buvo skubama gelbėti jo gyvybę: „Manau, kad reikės daryti dar vieną operaciją, nes randas atrodo tikrai labai blogai ir yra stipriai įdubęs. Kadangi jis labai matomas, nuolat sulauksiu klausimų, kas man nutiko, ir vėl turėsiu grįžti į praeitį ir prisiminti, kas nutiko.
Šiuo metu jis randėja, todėl laukiame, kas bus toliau ir kokias procedūras bus galima taikyti. Tačiau žinau viena, kad tikrai jo nepavyks visiškai pašalinti ir jis liks visam gyvenimui. Tai yra baisu, nes man nuolat tenka bendrauti su žmonėmis, mokytojais, mokiniais, mokslininkais, tad randas mano specialybei tikrai trukdys“, – sako Nerijus.
Pardavė mašiną, kad galėtų gydytis
Nerijus negali paaiškinti užpuoliko elgesio motyvų. „Sveiku protu negaliu suvokti, kaip be priežasties galima siekti nužudyti žmogų ir badyti jį peiliu. Abejoju, ar esant tokiai situacijai, galiu tikėtis priteistos žalos atlyginimo. Negausiu nei turtinės, nei neturtinės žalos kompensacijos. Svarstau, kodėl tokie neteisingi nukentėjusiesiems įstatymai, ir negaliu patikėti kokioje absurdiškoje situacijoje esu“, – pasakoja Nerijus.
Gali būti, kad dėl sužalojimo pasekmių Nerijus visą gyvenimą gers nuskausminamuosius vaistus, nevaldys rankų taip kaip anksčiau, negalės atlikti kai kurių paprasčiausių kasdienių darbų ir negalės gerai sugroti fortepijonu. Be to, už savo tolesnį gydymą turės mokėti iš savo kišenės, o tai kainuoja labai daug: „Jau išleidau penkiaženklę sumą, tačiau tai ne pabaiga – gali laukti ne viena operacija, turiu nuolat vartoti brangius vaistus, kurie nekompensuojami. Esu labai dėkingas žmonėms, kurie paaukojo mano gydymui, nes pats kol kas dirbti negaliu ir suprantu, kad šiuo metu aukojama kitiems tikslams.
Kainuoja ir advokato paslaugos – o tai tikrai didelės sumos. Pardaviau savo automobilį, kad galėčiau gydytis – tam man paprasčiausiai trūko pinigų. Nuo kovo mėnesio aš esu nedarbingas“, – kalba N.Dzingelevičius.
Po užpuolimo kurį laiką negalėjo dirbti ir jo žmona, nes turėjo padėti vyrui, perrišti žaizdas, kurių buvo net 10.
Nepaisant košmaro, kurį jam teko patirti, Nerijus bando šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. „Lankausi pas traumų psichologą, jis pasitelkdamas specialias metodikas dirba su žmonėmis, patyrusiais akistatą su mirtimi, ir tai man padeda nepamesti savęs, neprarasti pozityvumo. Kartais pats savęs klausiu ir stebiuosi, iš kur turiu tiek stiprybės kovoti su tuo, kas vyksta, ir nepasiduoti. Juk iš pradžių mano patirti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tai mane pribloškė, nes patyriau dešimt smūgių peiliu į galvą ir rankas.
Jeigu tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai ar neturėčiau po kelių savaičių grįžti į darbus? Dabar gydausi jau penktą mėnesį ir galo nesimato. Be to, po užpuolimo, kai atsidūriau ligoninėje, tik po kurio laiko sužinojau, kad mano galvoje buvo rastas hemoraginis židinys.
Pamenu, kad dar ligoninėje ne kartą buvau praradęs sąmonę. Gydytojai gaivino mane, atsigavęs jaučiau panašų į amoniako kvapą. Reanimacijoje nuolat pykino, vėmiau, galvą siaubingai skaudėjo. Grįžęs namo taip pat vėmiau, jaučiausi labai blogai, negalėjau suvokti jokios informacijos, svaigo galva.
Kartais pats savęs klausiu ir stebiuosi, iš kur turiu tiek stiprybės kovoti su tuo, kas vyksta, ir nepasiduoti.
Visgi stengiuosi laikytis ir nepasiduoti, kuriu savo „Instagram“ puslapį, kur dalinuosi visa savo istorija ir sveikimo keliu. Man labai svarbu, kad žmonės mane palaiko – tai man padeda sveikti. Iš kitos pusės – kas mane belieka? Nežinia, ar nugalės teisingumas, tačiau noriu tuo tikėti“, – sako Nerijus
Didžiausia svajonė – grįžti į darbą
Nerijus jau daugiau kaip 12 metų dirba mokytoju ir mokslininku, dėsto ir sako, kad ši specialybė yra jo pašaukimas. „Šiandien lendu į skolas, kad atsigaučiau ir galėčiau grįžti į darbą – tai mano svajonė. Žmonės man kartais sako: svarbiausia, kad likai gyvas. Taip, aš likau gyvas, bet esu sužalotas ir fiziškai, ir psichologiškai visam gyvenimui. O jeigu jūs patys atsidurtumėte tokioje situacijoje, ar galvotumėte, kad tai nieko tokio?“ – klausia Nerijus.
Jis sako, kad labai pasiilgo savo darbų, mokinių ir žino, kad jie jo taip pat laukia sugrįžtant. „Aš bandysiu grįžti, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jausiuosi, kokia bus mano sveikatos būklė, nes mokytojo darbui reikia nemažai jėgų. Ar man pavyks atsigauti? Stengiuosi save motyvuoti, kad man turi pavykti“, – kalba Nerijus.
Nerijaus advokatas A.Andriukaitis: „Esame įspėti“
Nukentėjusiojo atstovą advokatą Artūrą Andriukaitį neigiamai stebina nukentėjusiojo pusei pateiktas įspėjimas dėl atsakomybės dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be prokuroro leidimo dėl kelių priežasčių. Jis prideda, kad tokie atvejai itin reti.
„Visų pirma, N.Dzingelevičius jau ir taip yra nukentėjęs nuo šio brutalaus išpuolio ir jam tikrai nėra tas pats, kaip baigsis ši rezonansinė byla. Vis tik negrįžtamai yra pakenkta jo sveikatai, to nelinkėčiau niekam.
Antra, būtent po visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo šia istorija, ikiteisminio tyrimo atlikimas perduotas aukštesnės kompetencijos prokuratūrai, tyrimas atliekamas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, taigi iš pažiūros tai buvo teigiamas postūmis šioje byloje suteikiant pagrįstus lūkesčius tikėtis nukentėjusiojo teisių apgynimo.
Trečia, toks nukentėjusiojo ir jo advokato įspėjimas, kuris daromas po viešų tiek nukentėjusiojo, tiek advokato pasisakymų, leidžia kelti retorinį klausimą – ar tikrai kažkaip yra kenkiama ikiteisminiam tyrimui, kai visuomenė informuojama apie tai, kaip teisėsaugos institucijos užtikrina nukentėjusiojo teises ir interesus šioje byloje?
Ar aktyvus nukentėjusysis ir atstovas tikrai kenkia nusikaltimo išaiškinimui? O gal tiesiog nenorima išgirsti kritikos? Mano nuomone, tikrai ne tokiais metodais teisėsaugos institucijoms reiktų kelti nukentėjusiojo kaip subjekto pasitikėjimą policija, prokuratūra.
Apskritai visose baudžiamosiose bylose teisėsaugos institucijos turi skatinti nukentėjusiuosius aktyviai bendradarbiauti, o ne tiesiogiai nukentėjus nuo nusikaltimo dar ir bauginti baudžiamąja atsakomybe už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą.
Kas susiję su sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisiniu atskyrimu, šioje byloje atsakymą pateiks tik bylą nagrinėsiantis teismas. Šiandien policijai ir prokuratūrai kyla pareiga surinkti visus įmanomus ir reikšmingus medicininius duomenis dėl N.Dzingelevičiaus sužalojimo.
Dėl N.Dzingelevičiui padarytų sužalojimų, aš manau, kad būtent teisėsauga, galiausiai teismas, atsižvelgdamas į medicininius dokumentus, į kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybes, nustatys, ar nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nepataisomas kūno subjaurojimas.
Aš esu įsitikinęs, kad N.Dzingelevičiui šioje byloje, turėtų būti nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas, nes tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose situacijose.
Kasacinės instancijos teismas išskiria šiuos kriterijus: randų skaičių, dydį, lokalizaciją (ypač kasacinės instancijos teismas akcentuoja randą(-us) veido srityje). Nustatant nepataisomą kūno subjaurojimą turi įtakos veido randuotumas, odos deformacija, šypsantis, išsižiojus ar užsimerkus susidarančios raukšlių asimetrijos, nevienodumas. Negana to, be mano minėtų estetinių kriterijų, yra ir kiti teismų išskiriami kriterijai – nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir kita.
Akivaizdu, kad N.Dzingelevičiaus, kaip pedagogo, bendravimo galimybės sumažėjo po šių žiaurių užpuoliko veiksmų jo atžvilgiu. Juk jam iki šio įvykio reikėdavo kiekvieną dieną bendrauti su mokiniais, kolegomis mokytojais, dalyvauti akademinėje veikloje.
Tikimės, kad teismas padės visus taškus ant i šioje byloje, t. y. tinkamai įvertins ne tik užpuoliko veiksmus (nepriklausomai nuo to, bus jam paskirta bausmė ar priverstinis gydymas, nes svarbu tinkamai įvertinti būtent užpuoliko pavojingumą visuomenėje ir jį izoliuoti), tačiau ir teisingai nustatys sveikatos sutrikdymo mastą N.Dzingelevičiui“, – savo atsakyme 15min.lt rašo A.Andriukaitis.
Vyksta ikiteisminis tyrimas
Kaip 15min teigė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, o asmuo, įvykdęs įstatymo draudžiamą veiką, laikomas gydymo įstaigoje.
„Remiantis šiuo metu turimų duomenų visuma, nusikalstama veika yra kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Norime pabrėžti, jog sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos specialistas, kuris patirtus sužalojimus vertina vadovaudamasis trijų ministrų patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele. Gavęs tokio eksperto išvadą, kurioje yra konstatuojamas tuo metu fiksuojamas sveikatos sutrikdymo mastas, prokuroras nusikalstamą veiką kvalifikuoja pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį“, – teigia specialistė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vadovaujantis pradine tuo metu turima informacija ir pirminėmis teismo ekspertų išvadomis (jei tokios gaunamos), tačiau tai neturi reikšmingos įtakos tyrimo eigai.
„Tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus dažnu atveju nukentėjusiojo sveikatos būklės vertinimas pakartotinai skiriamas baigiantis tyrimui, nes ne visada iš karto po patirtų sužalojimų galima tinkamai įvertinti sveikatai padarytą žalą. Dėl šios priežasties nusikalstama veika gali būti perkvalifikuojama ir ne vieną kartą“, – aiškina V. Raštutytė.
Padėti Nerijui tęsti gydymą galite:
LT717300010120851369
Gavėjas: Nerijus Dzingelevičius
Paskirtis: Parama
